Šiame puslapyje nagrinėjami du skirtingi, bet savaip išskirtiniai kūrybos pasauliai: dailininko Arvydo Martinaičio tapyba ir norvegų rašytojo Pero Pettersono romanas „Mano likimo broliai“. Nors ir skirtingų meno formų, abiejų autorių kūryboje atsispindi gilūs apmąstymai apie žmogaus būseną, emocijas ir bandymus atrasti save.
Dailininkas Arvydas Martinaitis: Spalvų ir Emocijų Gausa
Arvydo Martinaičio paveikslus visada pirmiausia atpažinsite iš ryškių spalvų, tirštos faktūros, ekspresyvių potėpių ir paties įspūdžio, kiek daug čia visko: augalijos, namelių, žmonių, tikrų ir išgalvotų gyvūnų. Būtent ta gausa, perteikianti vidinį optimistinį dailininko pasaulį, kviečia žiūrovą leistis į nuotykį, ieškoti ir atrasti.
Pačiam dailininkui svarbiausia - perteikti akimirkos emociją, užfiksuoti jos trapumą. Kaip pats sako: „nereikia perpiešti popieriuje sudėliotos kompozicijos, o kurti čia ir dabar, kitaip tai tebus nukopijuotas eskizas, sustabarėjęs piešinys. Paveikslas neturės dvasios.“ Todėl Arvydas užgula drobę su jausmu ir darbuojasi paskubomis, kol emocija nepraėjo. Sako, atrodo, pavargai, galėtum grįžti prie darbo kitą dieną, bet kitą dieną jausmo nebepagausi.
Kūrybos Procesas ir Dalijimasis
Nutapius, Arvydui dar svarbiau atrodo savo kūryba pasidalinti su kitais, „nes užvėrus dirbtuvės duris atrodo, kad tai malonumas, kurį jaučia ir išgyvena tik dailininkas, o juk norisi tuo pasidalyti.“ Jo tapybos darbų yra įsigiję tiek Lietuvos, tiek užsienio meno gurmanai. Autorius yra Lietuvos Dailininkų Sąjungos narys ir turi oficialų Meno Kūrėjo statusą, kurį suteikia Lietuvos Kultūros Ministerija. Jis taip pat aktyviai dalyvauja parodose užsienyje ir yra žinomas Lietuvoje.
Paskutiniai parduoti autoriaus kūriniai apima įvairias technikas ir dydžius:
- Mišri technika - drobė 70x50 cm
- Mišri technika - drobė 50x40 cm
- Aliejus - drobė 100x100 cm
- Aliejus - drobė 100x120 cm
- Aliejus - drobė 120x140 cm
Pero Pettersono Romanas „Mano likimo broliai“
Vienas skaitomiausių Norvegijos rašytojų Peras Pettersonas Lietuvos skaitytojams geriausiai pažįstamas kaip kultinio, prieš daugiau nei dešimtmetį išleisto romano „Vogti arklius“ autorius. Naujausias rašytojo romanas „Mano likimo broliai“ Norvegijoje sulaukė šilčiausių kritikų ir skaitytojų atsiliepimų, buvo įtrauktas į daugelio laikraščių geriausių metų knygų sąrašus ir išverstas į dvi dešimtis kalbų.
Romano „Mano likimo broliai“ Tema ir Personažai
„Mano likimo broliai“ - tai išsiskyrimo romanas. Pagrindinis personažas - rašytojas Arvidas Jensenas - išgyvena visokeriopą išsiskyrimo krizę. Žmona, pareiškusi, kad daugiau jo nebemyli, išsikrausto drauge su trimis dukterimis. Jo tėvai ir brolis žuvo kelto katastrofoje pakeliui iš Oslo į Frederikshauną. Todėl romanas - apie staiga užklupusią vienatvę, apie vyrą, netekusį šeimos ir artimųjų, vyrą, kuris nusiraminimo ima ieškoti baruose ir vienos nakties partnerių lovose. Tuščios buto sienos ima slėgti taip, kad nebeįmanoma to pakelti.
Tai ir Oslo romanas. Arvidas vaikšto po Oslo barus, atsiduria vis kitame šio pilko ir tylaus miesto rajone, jis vienišas ir sutrikęs, galbūt todėl taip lengvai vienišos moterys jį įsileidžia į savo gyvenimus, kuriuose jis neužsibūna ilgiau nei vieną naktį. Kartu tai ir kelionės romanas - labai komplikuotos, labai susipainiojusio vyro kelionės po atmintį, bandant įveikti savo dabartį. Arvido Jenseno krizė - šaknis praradusio žmogaus krizė.
Peras Pettersonas ir Jo Kūrybinis Kelias
Greičiausiai vieną skaitomiausių Norvegijos rašytojų P. Pettersoną jau pažįstate iš jo kultinės knygos „Vogti arklius“. Šis ryškus ir įsimintinas pasakojimas apie šešiasdešimt septynerių Trondą Sanderą, klajojantį prisiminimais po praeities vasarą, Lietuvoje išleistas 2008 metais tapo tikru literatūriniu įvykiu. Praėjus penkiolikai metų po pasirodymo, „Vogti arklius“ prisikėlė naujam gyvenimui: 2019 m. pavasarį to paties pavadinimo filmas debiutavo Berlyno kino festivalyje.
P. Pettersonas kaip rašytojas debiutavo gana vėlai, būdamas 35 metų. Tiesa, iki debiuto 1987 metais jis jau buvo gerai žinomas Oslo literatų sluoksniuose, Tronsmo knygyne buvo atsakingas už užsienio literatūrą ir artimai bičiuliavosi su žymiais rašytojais. „Dar tada svajojau tapti rašytoju, bet man trūko pasitikėjimo savimi. Žvelgdamas atgal džiaugiuosi, kad pirmąją knygą išleidau būdamas jau gana brandaus amžiaus - 35 metų. Rašyti praėjusio šimtmečio 8-ajam dešimtmečiui būdingu socialinio realizmo stiliumi negalėjau. Tuo metu man ir tokio tipo literatūrai, kurią rašiau, tiesiog nebuvo vietos. Tik tuomet, kai buvo nušluotas 8-ojo dešimtmečio palikimas, niša atsivėrė ir man.“
Arvidas Jansenas - Autoriaus Alter Ego?
Pagrindinis „Mano likimo brolių“ personažas sulaukė itin daug diskusijų Norvegijoje. Jis anaiptol nėra personažas, su kuriuo norėtum ir galėtum lengvai tapatintis. Arvidas Jansenas - neviltyje skendintis vyriškis, išsiskiriantis stebėtinu nebrandumu. „Arvidas gyvenime yra nedėmesingas, niekaip negali išbristi iš krizės ir nepakankamai brandus, kad tai suprastų. Jis - santūrus ir nutrūktgalviškas tuo pat metu. Tačiau labiausiai jam būdinga baimė įsipareigoti ir nesugebėjimas perteikti jausmų žodžiais. Kaip ir daugeliui vyrų, Arvidui sunku kalbėti, todėl, užuot rizikavęs apsijuokti, jis laiko liežuvį už dantų.“
Arvidas Jansenas nėra naujas P. Pettersono literatūros pasaulio veikėjas, jį galima sutikti ankstesniuose rašytojo kūriniuose. Dėl kai kurių biografinių panašumų šis personažas tapo rašytojo alter ego. Jansenas - rašytojas iš Veitveto su revoliucionieriaus biografija, patyręs skyrybas ir praradęs kelis artimiausius savo šeimos narius valtyje kilusiame gaisre. P. Pettersonas nesijaudina, kad skaitytojai romanuose ieško paralelių su pačiu autoriumi: „Tiesą sakant, man tai visai nerūpi. Taip, nemažai išorinių Arvido Janseno gyvenimo aplinkybių perėmiau iš savo gyvenimo. Kai kurias išorinio gyvenimo detales paremdamas man žinomais faktais patiriu daugiau laisvės rašydamas. Rašant svarbu turėti inkarą tikrovėje, man svarbios mano šaknys, tačiau visa kita turi labai nedaug bendro su manimi.“
Automobilio Svarba Romane
Automobilis, ko gero, viena svarbiausių erdvių romane „Mano likimo broliai“. Svarbi ji ir pačiam rašytojui. „Sėdėdamas už vairo, ypač vakare ar naktį, kai tvyro tamsa ir tyla, nusiraminu. Tačiau mano knygose vairavimas vaidina dar svarbesnį vaidmenį. Arvidas naudojasi automobiliu veikiau kaip prieglobsčiu nei gelbėjimosi priemone,“ - pabrėžia P. Pettersonas ir nurodo, kad tuomet, kai Arvido santuokoje atsiranda sunkumų, jis eina gulti į automobilį pasiėmęs čiužinį ir patalynę.
Rašytojo Asmenybė ir Požiūris į Viešumą
Didžiausi P. Pettersono kūrybos mėgėjai puikiai žino, kaip rašytojas nerimauja prieš kiekvieno naujo romano pasirodymą. Jau tapo tradicija, kad artėjant knygos pasirodymui rašytojas iškeliauja į užsienį ir nusišalina nuo knygos pristatymo bei skaitytojų dėmesio. „Esu pažeidžiamas ir linkęs nerimauti žmogus, todėl skaityti atsiliepimus man būna sunku. Tiesiog nepakeliama. Belieka išvykti,“ - prisipažįsta P. Pettersonas.
Ir kasdien P. Pettersonas nesivaiko viešumos: su šeima sukūrė savo šventovę nedideliame Porteno ūkyje, miško glūdumoje, kur juodu su žmona Pia atsikraustė prieš 25 metus. Tuo metu pagrindinis ūkio pastatas buvo labai prastos būklės, vėjo perpučiamas, be įrengto vandentiekio ir tekančio vandens. Tačiau dabar jis prikeltas naujam gyvenimui, o vos už kelių dešimčių metrų nuo namų - P. Pettersono studija. Jis ten keliauja dirbti brėkštant aušrai ir būtent ten priima žurnalistus tais retais atvejais, kai pasikviečia apsilankyti savo nedideliame ūkyje. „Aš dirbu savo studijoje, todėl ten kalbėdamasis su žurnalistais jaučiuosi natūraliausiai. O gyvenu pagrindiniame pastate, kuriame jiems nėra ką veikti, nebent man kiltų noras, kad būtų parengtas namuose su rašytoju tipo reportažas. Bet tokio noro neturiu,“ - juokauja P. Pettersonas.
tags: #arvidas #vairas #paveiksliukai