Įrengiant ir eksploatuojant individualią nuotekų sistemą, pasitaiko tipinių klaidų, kurios gali užtraukti administracinę atsakomybę ir dideles baudas. Valstybės ir savivaldybių institucijų požiūris į aplinkosaugą Lietuvoje nuolat griežtėja, o reikalavimai statytojams darosi vis aiškesni ir sunkiau apeinami.
Pagrindinės klaidos įrengiant ir eksploatuojant individualias nuotekų sistemas
Nesandari arba neteisingai įrengta talpykla (rezervuaras)
Viena dažniausių klaidų - nesandari arba neteisingai įrengta talpykla. Kai kurie gyventojai, siekdami rečiau išvežti nuotekas, palieka rezervuaro dugną atvirą arba pragręžia skyles sienose, kad nuotekos sunktųsi į gruntą. Tai yra šiurkštus pažeidimas, nes teršalai nekontroliuojamai skverbiasi į aplinką. Kiti naudoja senas betonines žiedines šachtas, kurios nėra visiškai sandarios.
Kaip išvengti?
- Montuokite tik gamyklinius, sertifikuotus rezervuarus, pritaikytus nuotekų kaupimui.
- Įsitikinkite, kad rezervuaras turi nepratekantį dugną, dangtį, alsuoklį.
- Po įrengimo visada užpilkite rezervuarą vandeniu ir patikrinkite, ar aplinkui neatsiranda drėgmų dėmių - tai padės laiku aptikti nesandarumus.
- Jei talpykla pažeidžiama eksploatuojant (pvz., įskyla nuo grunto slėgio), ją būtina nedelsiant taisyti arba keisti.
Inspektoriai vis dažniau naudoja specialius dažiklius ar zondus nuotekoms aptikti grunte, tad tokie pažeidimai lengvai išaiškės.
Netinkamai parinktas nuotekų sistemos tipas
Kiekvienas sklypas ir namų ūkis yra skirtingas, todėl tai, kas tinka vienur, gali netikti kitur. Klaida būtų mažame sklype bandyti įrengti septiką su filtracijos lauku - gali neužtekti atstumų iki kaimynų šulinių (reikia 100 m iki šulinio) ar namų pamatų (bent 15 m), be to, molingame grunte filtracija neveiks. Kitas pavyzdys - įsirengti brangų biologinį įrenginį sodyboje, kur gyvenama tik vasarą, kai galbūt pakaktų paprastesnio sprendimo.
Kaip išvengti?
- Prieš pasirenkant įrenginį, atlikite grunto tyrimus (geologiją) - sužinosite, ar įmanoma infiltracija.
- Įvertinkite atstumus: ar tilps apsauginė zona jūsų sklype, ar nereikės kaimyno sutikimo.
- Jei sklypas mažas, optimalus sprendimas paprastai - sandari talpykla, nes jai nereikia apsaugos zonos.
- Jei namas nuolat negyvenamas, rezervuaras ir periodinis išvežimas gali būti ekonomiškesni nei sudėtingas biologinis įrenginys.
- Konsultuokitės su specialistais projektuotojais.
Sistemų perkrovimas arba netinkamas naudojimas
Net ir geras įrenginys gali blogai veikti, jei naudojamas ne pagal paskirtį. Pavyzdžiui, biologinio valymo įrenginys parinktas per mažas gyventojų skaičiui - nuotekų srautas bus didesnis, nei įrenginys pajėgus išvalyti, todėl į gruntą gali patekti nevisiškai išvalytas vanduo. Arba atvirkščiai - jei ilgesnį laiką įrenginys negauna nuotekų (šeima išvykusi), biologiniai procesai jame nuslopsta.
Kaip išvengti?
- Rinkdamiesi įrenginį, atsižvelkite į perspektyvinį gyventojų skaičių (geriau imti šiek tiek didesnės talpos).
- Neviršykite gamintojo nustatyto maksimalaus momentinio pralaidumo.
- Jei išvykstate ilgam, pasikonsultuokite su montuotojais dėl priežiūros.
- Grįžus po ilgesnės pertraukos, duokite sistemai „įsivažiuoti“ - pirmas dvi savaites ji gali nevalyti taip efektyviai.
Higienos ir priežiūros taisyklių nesilaikymas
Biologinio valymo įrenginio priežiūra reikalauja tam tikros drausmės. Dažna klaida - laiku neišsiurbiamas perteklinis dumblas. Kai jo prisikaupia per daug, įrenginys pradeda dirbti prasčiau, gali užsikimšti filtrai, o blogiausiu atveju dumblas ima nešti į išleistuvą, taip teršdamas aplinką. Kitas aspektas - orapūtės nepatikrinimas. Jei sugenda orapūtė, kuri tiekia deguonį bakterijoms, valymas sustoja; savininkai ne visada pastebi, kad ji nebeveikia (ypač jei įrenginys neturi signalizacijos).
Kaip išvengti?
- Sudarykite priežiūros grafiką ir kas mėnesį apžiūrėkite įrenginį.
- Dumblo išvežimą planuokite pagal gamintojo rekomendacijas - paprastai 1-2 kartus per metus ar dažniau.
- Nepaliktite įrenginio be priežiūros ilgam; net jei turite sutartį su aptarnaujančia įmone kartą per metus, patys retkarčiais jį patikrinkite.
Netinkamų medžiagų ir daiktų patekimas į nuotekas
Buityje pasitaiko, kad į kanalizaciją žmonės praleidžia tai, ko tikrai neturėtų. Populiariausi „kaltininkai“: riebalai ir aliejus, smulkios šiukšlės (ausų krapštukai, vatos diskeliai, cigarečių nuorūkos, higieniniai paketai, sauskelnės), kurie užkemša vamzdžius ir bioreaktorių paviršius. Taip pat didelė problema - pertekliniai chemikalai, tokie kaip koncentruoti balikliai, chloro tabletės unitazui, stiprūs vamzdžių valikliai, kurie nužudo gerąsias bakterijas.
Kaip išvengti?
- Į kanalizaciją pilkite tik skystas buities nuotekas ir tualetinį popierių.
- Visi kiti daiktai keliauja į šiukšlių dėžę.
- Naudokite kuo švelnesnes valymo priemones; stiprius chemikalus dozuokite itin saikingai.
- Medikamentų, antibiotikų negalima išmesti į kanalizaciją - jie žudo mikroorganizmus ir teršia aplinką; nebereikalingus vaistus atiduokite į vaistinę utilizavimui.
statau nama. Kanalizacija
Dokumentacijos nevedimas ir nesilaikymas formalių procedūrų
Kartais gyventojai tvarkingai eksploatuoja nuotekų sistemą, tačiau nepasirūpina juridine tvarka: neturi sudarę sutarčių, neišsaugo išvežimo kvitų, neatlieka metinio tyrimo. Tai - klaida, nes kilus ginčui ar patikrinimui neturėsite įrodymų, kad nieko nepažeidėte.
Kaip išvengti?
- Sudarykite reikalingas sutartis (dėl išvežimo, dėl priežiūros) ir laikykite jas galiojančias.
- Pasidarykite segtuvą visiems dokumentams, susijusiems su nuotekomis.
- Registruokite savo įrenginį savivaldybėje arba NTIS, jei to reikalaujama.
Neteisėti prisijungimai prie nuotekų tinklų ir jų pasekmės
Šiaulių mieste vykdoma griežta nuotekų tinklų patikra atskleidė nerimą keliančią problemą - per pastaruosius kelis mėnesius nustatyta daugiau kaip 70 atvejų, kai gyventojai neteisėtai prijungė lietaus nuotekas prie buitinių nuotekų tinklų. Dėl šių pažeidimų gali kilti nuotekų perpildymo grėsmė, o tai reiškia užterštus vandens telkinius, apsemtus gyventojų sklypus ir su tuo susijusią žalą.
UAB „Šiaulių vandenys“ negali tiesiogiai skirti baudų, tačiau apskaičiavus padarytą ekonominę žalą, gyventojams siunčiamos sąskaitos už pastaruosius 12 mėnesių, kurios gali siekti reikšmingas sumas. Gyventojai raginami iki birželio 1 d. savanoriškai pašalinti neteisėtus prisijungimus. Jei pažeidimai nebus ištaisyti, gyventojams grės administracinės baudos. Nelegalų prisijungimą įmonė nustato naudodama pažangius inžinerinius sprendimus, tokius kaip dūmų generatoriai ir TV diagnostika.
Baudos už netinkamą nuotekų valymą ir atliekų tvarkymą
Nuotekų išleidimas į aplinką
Dažnai pasitaiko, kad asmenys eksploatuoja nuotekų valymo įrenginius, kurių nuotekų po valymo išleistuvai yra neteisėtai įrengti kelkraščių grioviuose ar nuotekos po valymo tiesiog išleidžiamos ant žemės paviršiaus - toks nuotekų išleidimas į aplinką yra neteisėtas. Taip pat nuotekomis po valymo negalima laistyti vejų, pievų ar daržų. Netinkamai prižiūrint įrenginius ir į aplinką patekus teršalams, taikoma administracinė atsakomybė.
Už netinkamai valomas nuotekas baudos siekia nuo 60 iki 1170 eurų. Aplinkosaugininkai perspėja, kad nevalytos nuotekos ne tik užteršia gruntinius vandenis, bet ir grįžta į tų žmonių ar jų kaimynų šulinius. Dar didesnė žala daroma, kai nevalytos nuotekos patenka į vandens telkinius: taip teršiami upeliai, upės, ežerai, nuodijami vandens gyvūnai ir žuvys.
Statybinių ir kitų atliekų neteisėtas utilizavimas
Nusprendus atlikti griovimo darbus, teks pasirūpinti ir statybinių šiukšlių utilizavimu. Nuvežus jas į miško gilumą, pasekmės už tokį neteisėtą šiukšlių išvežimą nepradžiugintų nei vieno. Gamtos apsaugai skiriamas vis didesnis dėmesys, todėl ir baudos didėja sparčiu tempu ir šiuo metu gali siekti net kelis tūkstančius eurų.
- Neteisėtai vežantiems statybinį laužą į ne tam skirtas vietas, gresia 550 - 1500 Eurų bauda.
- Tokią veiklą organizuojantiems asmenims gali tekti susimokėti nuo 2300 iki 2900 Eurų.
Dažnai nusprendžiama sutaupyti laiko ir lėšų, todėl į pagalbą pasitelkiamos šiukšlių išvežimo paslaugas teikiančios įmonės, kurios neturi reikalingų leidimų. Tokios bendrovės, siekdamos didesnio pelno, surinktas atliekas priduoda ne į atitinkamas punktus, o tiesiog išmėto šiukšles gamtoje. Nors atrodytų, jog tokiu atveju visa atsakomybė turėtų kristi ant pasamdytos įmonės pečių, baudą tenka susimokėti ir juos pasamdžiusiems asmenims. Remiantis dabartiniais įstatymais, baudą už neteisėtą šiukšlių utilizavimą tenka sumokėti ne pavieniam fiziniam asmeniui, bet pačiai įmonei. Nusprendusių statybines atliekas sudeginti, taip pat laukia nemalonumai ir administracinės baudos.
Leidimai ir atstumai nuotekų valymo įrenginiams
Statybą leidžiantis dokumentas (SLD)
Daugeliu atvejų statybą leidžiantis dokumentas (SLD) yra privalomas. Pagal Lietuvoje galiojantį Statybos techninį reglamentą (STR), buitinių nuotekų valymo įrenginys yra priskiriamas inžinerinių statinių kategorijai. Standartinis biologinis valymo įrenginys, kurio našumas neviršija 5 kubinių metrų per parą, yra klasifikuojamas kaip antros grupės nesudėtingasis inžinerinis statinys. Leidimas tokiam įrenginiui privalomas visada, kai statyba vykdoma:
- mieste, miestelyje;
- konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje;
- kultūros paveldo objekto teritorijoje;
- nacionaliniame ar regioniniame parke;
- paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose.
Norint gauti oficialų pritarimą valymo įrenginio montavimui, būtina paruošti supaprastintą statybos projektą, kurį privalo atlikti atestuotas projektuotojas. Tam reikalingas bazinis dokumentų paketas, įskaitant aktualių topografinė nuotrauka ir geologinių tyrimų išvados (rekomenduojama).
Baudos už savavališką statybą
Nusprendę rizikuoti ir valymo įrenginį sklype užsikasti be projekto ir statybą leidžiančio dokumento, naujakuriai dažnai neįvertina teisinės atsakomybės mąsto. Valstybė į savavališkas statybas ir potencialią žalą gamtai žiūri itin griežtai.
- Už nesudėtingo inžinerinio statinio savavališką statybą bauda fiziniams asmenims gali siekti nuo kelių šimtų iki daugiau nei tūkstančio eurų.
- Jeigu paaiškėja, kad įrenginys buvo sumontuotas netinkamai, neatitinka sanitarinių atstumų ar, dar blogiau, teršia aplinką nevalytomis nuotekomis, prisideda ir aplinkosaugos institucijų skiriamos sankcijos.
- Baudos už aplinkos teršimą gali būti skaičiuojamos už kiekvieną gamtai padarytos žalos dieną ir sumos nesunkiai pasiekia kelis ar net dešimtis tūkstančių eurų.
Be to, nustačius nelegalų faktą, statybos inspekcija surašo savavališkos statybos aktą ir įpareigoja pažeidimą pašalinti. Svarbu paminėti ir tai, kad neturint legalių dokumentų buitinių nuotekų tvarkymui, nebus įmanoma sėkmingai atlikti gyvenamojo namo statybos užbaigimo procedūros ir priduoti pastato 100 procentų baigtumu.
Atstumai iki geriamojo vandens šaltinių ir sklypo ribų
Net jeigu jūsų situacija leidžia montuoti įrenginį be projekto (kas yra reta išimtis), privalote griežtai laikytis teisės aktuose numatytų atstumų. Buitinių nuotekų valymo įrenginiams taikomos sanitarinės apsaugos zonos (SAZ), skirtos apsaugoti žmonių sveikatą ir geriamojo vandens šaltinius.
- Valymo įrenginys turi būti montuojamas ne arčiau kaip 8 metrai nuo gyvenamojo pastato langų ar durų.
- Nuo valymo įrenginio iki šachtinio šulinio ar vandens gręžinio privalo būti išlaikytas mažiausiai 15 metrų atstumas (priklausomai nuo grunto savybių ir požeminių vandenų tekėjimo krypties, šis atstumas gali būti didinamas).
- Įrenginys negali būti montuojamas arčiau nei 3 metrai nuo gretimo sklypo ribos. Norint montuoti arčiau, būtinas notariškai arba elektroniniu parašu patvirtintas kaimyninio sklypo savininko sutikimas.
Nuotekų tyrimai ir NTIS sistema
Privalomi nuotekų tyrimai
Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyresnysis patarėjas Irmantas Valūnas primena, kad gyventojai, namuose įsirengę biologinio valymo ir septiko tipų individualius nuotekų tvarkymo įrenginius, turi tirti savo nuotekas ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus. Už tokių tyrimų neatlikimą gali būti skiriama administracinė bauda.
Šiuo metu Nuotekų tvarkymo informacinės sistemos (NTIS) funkcionalumai nėra galutinai sutvarkyti, todėl kol kas tyrimų neatlikusiems asmenims baudos nėra skiriamos. Vis tik gali būti pritaikoma Administracinių nusižengimų kodekso dalis, pagal kurią už nuotekų valymo įrenginių priežiūros pažeidimus asmenims gresia bauda nuo 90 iki 170 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 600 iki 900 eurų.
Aplinkos ministerija pabrėžia, kad šios tvarkos tikslas - pripratinti gyventojus prižiūrėti savo turimus valymo įrenginius, kad šie veiktų taip, kaip numatė gamintojas, ir neterštų aplinkos. Tie, kurie planuoja įsigyti biologinio valymo ir septiko tipų individualius nuotekų tvarkymo įrenginius, turėtų rinktis tik sertifikuotus gaminius ir reguliariai rūpintis jų technine priežiūra.
Gyventojai, įsirengę rezervuaro tipo individualius nuotekų tvarkymo įrenginius, tokio tyrimo atlikti neprivalo, nes tinkamai įrengti tokio tipo įrenginiai neišleidžia vandens į aplinką, o nuotekos iš jų tiesiogiai transportuojamos į vandenvalos įmonę.
Nuotekų tyrimų kaina ir tvarka
Asmenys, turintys atlikti nuotekų tyrimą, turi susisiekti su tokius tyrimus atliekančios laboratorijos atstovais ir užsakyti tokį tyrimą. Jie ir paims nuotekų mėginį. Tokių laboratorijų sąrašas skelbiamas Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje. Tyrimų kaina prasideda nuo maždaug 60 eurų.
Jeigu atlikto nuotekų tyrimo rezultatai neatitinka normų, tuomet reikėtų kreiptis į įrenginį prižiūrinčius specialistus.