Nors daugelis vairuotojų mano, kad pėsčiųjų pirmumo taisyklės yra akivaizdžios, praktika rodo, jog net ir ilgametę vairavimo patirtį turintys asmenys kartais pamiršta ar nežino visų niuansų, susijusių su pėsčiųjų praleidimu. Kaip teigia vairavimo instruktorius Kastytis Povilaitis, sužinoję apie tam tikras situacijas, kai pėsčiasis turi pirmenybę prieš automobilį, būsimi vairuotojai neretai nustemba. Tačiau patyrusių vairuotojų nežinojimas ar taisyklių ignoravimas yra rimtesnė problema, todėl svarbu nuolat priminti ir aiškinti šias taisykles.
Pėsčiųjų perėja: akivaizdu, bet ne visada suprantama
Pėsčiųjų perėja yra pats akivaizdžiausias ženklas, rodantis pėsčiojo pirmumo teisę. Vis dėlto, ne visi vairuotojai žino, kaip teisingai praleisti pėsčiuosius šioje vietoje. Pasitaiko atvejų, kai vairuotojai sustoja tik tuomet, kai pėsčiasis jau žengia ar yra įžengęs į perėją. Tačiau Kelių eismo taisyklės (KET) aiškiai nurodo, kad vairuotojas privalo sustoti prie perėjos net ir tuo atveju, kai pėsčiasis dar tik laukia galimybės įžengti į ją. Ši taisyklė galioja tiek dviejų, tiek ir daugiau nei dviejų eismo juostų keliuose, kai pėsčiasis ruošiasi įžengti į jūsų važiavimo krypties juostą.
Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į situacijas, kai sankryža yra reguliuojama šviesoforu. Net ir užsidegus draudžiamam signalui pereiti per perėją, jei pėsčiasis nespėjo jos pereiti, vairuotojas privalo jį praleisti ir tik tuomet judėti toliau. Taip pat, šviesoforu reguliuojamose sankryžose, sukant į kryptį, kurią nurodo papildoma šviesoforo sekcija su rodykle, dažnai būna pėsčiųjų perėja. Jei joje dega žalias šviesoforo signalas pėstiesiems, privaloma praleisti į kelią įžengusius ar besiruošiančius žengti pėsčiuosius.
Reikėtų nepamiršti ir ypatingų situacijų, kai kelią, net ir ne pėsčiųjų perėjoje, kerta neregys su balta lazdele ar neįgalusis, važiuojantis vežimėliu. Šie eismo dalyviai taip pat turi pirmumo teisę prieš transporto priemones.
Išvažiavimas ir įvažiavimas į kiemą ar išvažiavimas iš kelio
Viena iš dažniausių situacijų, sukeliančių konfliktus tarp vairuotojų ir pėsčiųjų, yra ta, kai pėsčiųjų taką ar šaligatvį kerta važiuojamoji dalis. Kai automobilis išvažiuoja iš kiemo ar kelio, arba atvirkščiai, ir jo važiavimo kryptį kerta pėsčiųjų takas ar šaligatvis, vairuotojas privalo praleisti ta kryptimi einantį pėsčiąjį. Ši taisyklė galioja ir dviratininkams ar elektrinių paspirtukų vairuotojams. Deja, šią taisyklę vairuotojai dažnai ignoruoja, o pėstieji neretai jos nežino, todėl kyla nesutarimai.
Šis pėsčiųjų pirmumas taip pat galioja ir stovėjimo aikštelėse, gyvenamosiose zonose bei daugiabučių namų kiemuose.
Sankryžoje: sukant į kairę ar dešinę
Sankryžose, sukant į kairę ar dešinę, KET aiškiai nurodo, kad jei matomumo zonoje nėra pėsčiųjų perėjos, automobilio vairuotojui yra privalu duoti kelią pėstiesiems. Būtent ši situacija dažnai sukelia daugiausiai nuostabos tiek naujiems, tiek ir patyrusiems vairuotojams.
Pagal įstatymus, automobilis laikomas padidinto pavojaus šaltiniu, todėl vairuotojui tenka didesnė atsakomybė už pėsčiųjų saugumą. Jei pėsčiasis, prieš eidamas per kelią, apsidairė ir įsitikino, kad pavojaus nėra, situacija gali kardinaliai pasikeisti, nes automobilis juda gerokai didesniu greičiu, prie kurio žmogaus reakcija negali prisitaikyti. Būtent todėl, įžengusiam į kelią pėsčiajam, greitai sureaguoti ir grįžti į šalikelę ar šaligatvį yra sudėtinga. Dėl šios priežasties vairuotojo atsakomybė yra didesnė ir jis privalo praleisti pėsčiuosius.
Pirmenybė reikalauja ir atsakomybės
Nors kai kurios minėtos situacijos gali būti naujovė ne tik vairuotojams, bet ir pėstiesiems, svarbu suprasti, kad pirmumo teisė nesuteikia teisės piktnaudžiauti. Pėstieji, žinodami savo teises, turi žinoti ir pareigas. Pirmenybė nereiškia teisės trukdyti automobilių vairuotojams, įžengti į važiuojamąją dalį, kai vairuotojui akivaizdžiai bus sudėtinga sustoti ar teks staigiai stabdyti. Todėl verta gerai pagalvoti, kas yra geriau - likti sveikam ar teisiam. Savisaugos instinkto pėstiesiems vis dar kartais trūksta.
Turėdami pirmumo teisę, pėstieji visuomet turi įvertinti situaciją, būti atidūs ir neužsiimti pašaline veikla. Nesvarbu, ar tai būtų perėja, ar kita vieta, kurioje pagal KET pirmumą turi pėstieji, prieš kirsdami kelią, jie turi įsitikinti, kad tai daryti yra saugu, žvalgytis ir neužsiimti veikla, kuri blaško dėmesį, pavyzdžiui, telefono naudojimu, muzikos klausymusi ar šnekučiavimu su kitu pėsčiuoju.
Papildomos Kelių eismo taisyklių nuostatos
KET taip pat nustato konkrečius reikalavimus vairuotojams, įvažiuojantiems į kelią iš gretimų teritorijų ar išvažiuojantiems iš kelio į gretimas teritorijas. Tokiu atveju vairuotojas privalo praleisti pėsčiuosius, kurių judėjimo kryptį jis kerta. Sukant į dešinę ar į kairę sankryžose, būtina praleisti į važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį.
Kai sankryža yra su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo praleisti į bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas.
Jei šviesoforo ar reguliuotojo signalai draudžia važiuoti, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ ženklą ar liniją, šviesoforą, o jei jų nėra - prieš reguliuojamą pėsčiųjų perėją.
Artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi - į bet kurią eismo juostą, perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį.
Jei prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.
Pėstieji privalo judėti šaligatviais, pėsčiųjų takais arba pėsčiųjų ir dviračių takais (pėstiesiems skirta puse), o ten, kur jų nėra, - kelkraščiu. Organizuotos pėsčiųjų grupės, ypač vaikų, turi būti lydimos ir laikytis specialių taisyklių, o tamsiuoju paros metu visi pėstieji, judėdami važiuojamąja dalimi ar kelkraščiu, privalo turėti atšvaitus ar vilkėti ryškiaspalves liemenes.
Svarbu paminėti, kad KET taip pat apibrėžia sąvokas, tokias kaip „duoti kelią“, „kelias“, „kelkraštis“, „lenkimas“ ir kt., kurios yra esminės suprantant eismo taisykles. Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.