Lietuvoje automobiliams gresia atšiaurus klimatas: ilgos žiemos, kelių druska, didelė drėgmė ir nuolatiniai temperatūros svyravimai nuo -25 °C žiemą iki +30 °C vasarą. Šios sąlygos pagreitina koroziją, todėl atsparumas rūdijimui yra pagrindinis veiksnys renkantis transporto priemonę.
Kas yra rūdys ir kodėl jos pavojingos?
Rūdys - tai natūrali geležies reakcija su drėgme ir deguonimi, ilgainiui susilpninanti gyvybiškai svarbius konstrukcinius elementus. Šis procesas vyksta, kai metalas reaguoja su jį supančia aplinka. Viskas prasideda molekuliniu lygmeniu ir prasideda geležies sąlyčiu su vandeniu ir deguonimi iš oro. Šios reakcijos metu susidaro būdingas raudonai rudas cheminis junginys - geležies oksidas, paprastai vadinamas rūdimis. Rūdys ant kėbulo - tai ne tik estetinė problema, gadinanti vaizdą ar mažinanti automobilio vertę. Tai tiesioginė grėsmė saugumui.
Rūdys gali užpulti svarbias automobilio dalis, ypač kėbulo suvirinimo siūles, atraminius rėmus ar slenksčius. Tai gali turėti įtakos transporto priemonės elgsenai ir žymiai sumažinti kėbulo standumą, taip sumažinant keleivių apsaugos lygį avarijos atveju. Dėl šios priežasties mažėja kėbulo standumas, o tai kartu reiškia, kad avarijos atveju automobilis nebegali užtikrinti tokio paties keleivių saugumo lygio, koks buvo numatytas gamykloje.
Aplinkos veiksniai ir korozija
Žiemą Lietuvos kelių priežiūra labai priklauso nuo druskos (NaCl, CaCl₂). Kartu su drėgme ir temperatūros svyravimais tai sukuria puikias sąlygas korozijai. Lietuvoje vyraujantis klimatas - drėgni rudeniai, snieguotos žiemos ir gausus kelių barstymas druska - sukuria puikias sąlygas automobilių korozijai. Tiesa, elektrolitui reikalinga ir druska, tačiau didžioji dalis vandens savo sudėtyje jos turi, o šis faktas paaiškina ir tai, kodėl žiemą ant kelio barstoma druska yra tokia kenksminga automobiliui, arba tai, kodėl gyvenant arčiau jūros korozija automobilius pasiglemžia greičiau.
Automobilių rūdijimo priežastys ir gamintojų sprendimai
Remonto specialistų teigimu, korozija dažniausiai prasideda metalinių dalių jungimosi vietose - suvirinimo siūlėse, siūlėse ir varžtinėse jungtyse. Jei apsauginio sandariklio nėra arba jis netinkamai užtepamas, drėgmė gali kauptis ir išlikti mėnesius. Nors šiuolaikiniuose automobiliuose naudojamos apsaugos technologijos yra stebėtinai pažangios, rūdžių problema vis tiek gali atsirasti. Automobilių apžvalgininkas Dainius Leonavičius pažymi, kad viena iš gausaus rūdijimo priežasčių galimai buvo ta, kad prieš porą dešimtmečių ir dar anksčiau kai kurie gamintojai mažai dėmesio skyrė Šiaurės rinkoms gaminamiems automobiliams, nes pagrindiniai jų pardavimo srautai buvo labiau nukreipti į pietus, kur gerokai švelnesnės klimato sąlygos. „Tai, kas tinka Europos pietuose, nebūtinai pasiteisina Skandinavijoje ar permainingais orais pasižyminčiose Baltijos šalyse. Galimai tai irgi turėjo įtakos, kai pas mus atvykdavo Pietų rinkoms skirti automobiliai“, - pasakojo D. Leonavičius.
Dažų gamybos technologijos ir jų įtaka
D. Leonavičius sako: „Girdėjau štai tokią versiją apie rūdis: vienu metu, maždaug prieš 15-20 metų, rūpesčių turėjo daugelis gamintojų. Maždaug tada dėl ekologinių reikalavimų keitėsi dažų gamybos technologijos ir kai kurie gamintojai pakliuvo į savotiškus spąstus. Dažų kūrimo technologiniame procese galimai buvo padaryta kažkokių klaidų, tad nemalonumų turėjo daugybė gamintojų, kaip antai „Mazda“, „Opel“, ar net ir vadinamojo „premium“ segmento atstovai, pavyzdžiui „Mercedes-Benz“.
Skirtingų metalų oksidacija
Svarbu žinoti, jog skirtingų metalų oksidacija vyksta skirtingai - štai pavyzdžiui aliuminis rūdija daug greičiau nei plienas, bet oksidacijos metu jis pasidengia plonu apsauginiu sluoksniu, kuris neleidžia rūdims plisti toliau. Taigi - pats save saugo. Būtent todėl klasika tapę amerikietiški „Airstream“ kemperiai, net ir pagaminti prieš kelis dešimtmečius, iki šių dienų atrodo lyg nauji - jų kėbului naudojamas aliuminis yra pasidengęs plona nematoma apsauga. Tokiu pačiu principu saugomi ir automobiliai, tik šis apsauginis sluoksnis ant metalų mišinio, naudojamo kėbulo dalims, padengiamas papildomai. Pavyzdžiui, automobilių gamyboje naudojamas lakštinis plienas prieš dažymą panardinamas į antikorozinių medžiagų vonias. Dauguma šiuolaikinių mašinų prieš galutinį dažymą padengiamos gruntu ir sandarikliu, kad būtų mažesnis kėbulo kontaktas su oru. Šiuolaikiniuose dažuose yra cheminių priedų, kurie sukuria nematomą skydą nuo drėgmės.
Japonų automobilių gamintojai, ruošdami kėbulą dažymui, dažnai naudoja tik gruntą ir chemines apsaugos priemones. Tuo tarpu Europos gamintojai dažniau naudoja klasikinį galvaninį cinkavimą, o uždarus profilius užpildo vašku, nes cinkas užtikrina geresnę ilgalaikę apsaugą, ypač nuo mechaninių pažeidimų.
„Mazda“ požiūris į korozijos prevenciją
Nors pirmais metais buvo keli atšaukimai dėl variklio valdymo programinės įrangos tobulinimo, tačiau problemos su korozija liko praeityje ir šiuolaikiniai „Mazda“ modeliai, ypač naujos kartos ir gaminami seniai pamiršus bendradarbiavimą su „Ford“, atrodo, išsprendė šią problemą. Japonų gamintoja „Mazda“ dabartiniams modeliams naudoja specialiai sukurtą dažymo technologiją: dėl efektyvaus padengimo sunaudojamas mažesnis dažų kiekis, nors automobiliai dažomi net trimis dažų sluoksniais. Viso dažymo procesas reikalauja mažiau energijos sąnaudų ir yra palankesnis gamtai. D. Leonavičius pastebi, jog dalis įmonių jau pasimokė iš kadaise gamyboje padarytų klaidų. Jos padarė žalą įvaizdžiui, tad dabar gamintojai nebeturi prabangos lipti ant to paties grėblio. Kaip sekasi spręsti ankstesnius kliuvinius gerai iliustruoja vartotojų nuomonė. Pavyzdžiui, „Mazda CX-5“ miesto visureigis populiaraus Didžiosios Britanijos portalo „Autoexpress“ kasmetinėje apklausoje iš šio modelio savininkų jau trejus metus paeiliui sulaukia vienų aukščiausių balų už patikimumą.
Lyginant „Civic“ ir „Mazda 3“, „Honda“ atrodo kaip racionalesnis ir patikimesnis naudotas automobilis, o „Mazda“ paperka savo nors ir ne tokiu erdviu, bet kur kas labiau rafinuotu salonu, taip pat subtilesne ir dailesne išvaizda.
Švedijos ekspertų tyrimas: kurie automobiliai atspariausi rūdims?
Švedijos automobilių žurnalas „Vi Bilägare“, bendradarbiaudamas su antikorozinės apsaugos ekspertais iš „Rostskyddsmetoder“, atliko išsamų tyrimą, kuriuo siekė įvertinti gamintojų pastangas apsaugoti automobilius nuo korozijos. Tyrimo metu buvo vertinama ne tik dažų danga, bet ir kėbulo siūlių sandariklių kokybė, drenažo sistemų efektyvumas bei pačių medžiagų atsparumas korozijai. Ekspertai taip pat neapsiribojo išorine apžiūra. Tyrimo metu buvo naudojami endoskopai, su kuriais jie tikrino uždaras kėbulo ertmes. Plika akimi jos nematomos, tačiau būtent ten dažniausiai ir formuojasi korozijos židiniai. Apskritai, apsaugos lygis nuo korozijos buvo vertinami balais nuo 0 iki 5. 0 žymi prasčiausią apsaugą, o 5 reiškia, kad automobilis nuo korozijos apsaugotas nepriekaištingai. Naujausiame reitinge vidutinis gamintojų įvertinimas yra 3,1 balo iš 5.
Gamintojai, turintys silpniausią kėbulo apsaugą (įvertinimas mažiau nei 2,3 balo iš 5)
- „Honda“ - 1,8 balo (žemiausias balas reitinge)
- „Subaru“, „Suzuki“, „Mitsubishi“, „Fiat“, DS, „Hongqi“, „Lynk&Co“ ir „Range Rover“ - 2,0 balai
- „Toyota“ ir „Ford“ - 2,2 balo
- „Mazda“ - 2,3 balo (nors šis prekės ženklas demonstruoja pastebimą apsaugos pagerėjimą naujuose modeliuose)
Gamintojai, turintys vidutinę kėbulo apsaugą (įvertinimas nuo 2,6 iki 3 balų iš 5)
- „Volvo“ - 3 balai
- „Alfa Romeo“ - 3 balai
- KIA/"Hyundai“ - 2,9 balai
- „Peugeot“ - 2,6 balai
- „Opel“ - 2,6 balai
Gamintojai, turintys geriausią kėbulo apsaugą (įvertinimas daugiau nei 4 balai iš 5)
- „Porsche“ - 5 balai (maksimalus įvertinimas)
- „Jaguar“ - 4,7 balai
- „Nio“ - 4,5 balai
- BMW - 4,1 balai
- „Audi“ - 4,0 balai
- „Mini“ - 4,0 balai
- „Mercedes-Benz“ - 3,9 balai
- „Renault“ - 3,7 balai
- „Volkswagen“ - 3,6 balai
- „Seat“ - 3,6 balai
Staigmena tapo Kinijos elektromobilių gamintojo „Nio“ patekimas į lyderių trejetuką. Šis pavyzdys įrodo, kad kiniška kilmė nebūtinai reiškia prastą kėbulo apsaugą. Visgi bendra tendencija rodo, kad automobilių gamintojai iš Azijos į apsaugą nuo korozijos žiūri atsainiau.
Rekomenduojami automobiliai su geresniu atsparumu korozijai Lietuvoje
Renkantis modelius su stipriu gamykliniu cinkavimu, tokius kaip „Toyota“, „Honda“, „Lexus“, „Subaru“, „Volvo“ ir naujesnius VW ar „Mercedes-Benz“ automobilius, rizika sumažinama. Lietuvoje automobiliams yra rimtas išbandymas.
Automobilių, pasižyminčių geresniu atsparumu korozijai, sąrašas (pateikiamas atsitiktine tvarka):
- „Toyota Corolla“ (2007 m. ir naujesni modeliai): Labai vertinamas dėl savo patvarumo. Kėbulas yra cinkuotas, o gamyklinių dažų kokybė puiki. Beveik visi apklaustieji specialistai mini šias markes kaip patikimiausias.
- „Volkswagen Golf“ (po 2017 m.): Po 2017 m. pagamintiems modeliams buvo gerokai patobulinta kėbulo konstrukcija ir jie buvo visiškai cinkuoti.
- „Audi A4 B9“ (2015 m. ir naujesni modeliai): Premium klasės automobilis su aukščiausios klasės cinkavimu ir ilgaamžiais dažais. Vokiečių premium markės Mercedes, BMW, Audi gamykloje gauna rimtą apsaugą.
- „Volvo V70“ (po 2016 m.): Pagaminta Europoje, kad atitiktų griežtus standartus. Po 2016 m. išleista karta ženkliai pagerino kokybę. Švedai žino, kas yra žiema ir druska.
- „Skoda Octavia“: Sukurta atšiauriam Skandinavijos klimatui. Tvirtos dugno dangos ir korozijai atsparūs metalai.
- „Subaru Outback“ / „Forester“ (2015 m. ir naujesni modeliai): Šiuolaikiniai modeliai pasižymi geresne apsauga nuo druskos ir drėgmės.
- „BMW 3 serijos G20“ (2018 m. ir naujesni modeliai): Pasižymi cinkuotu kėbulu ir išmania drenažo konstrukcija. Vokiečių premium markės Mercedes, BMW, Audi gamykloje gauna rimtą apsaugą.
- „Mercedes-Benz C-Class“ (po 2014 m.): Puiki konstrukcijos kokybė su geru antikoroziniu apdorojimu. Vokiečių premium markės Mercedes, BMW, Audi gamykloje gauna rimtą apsaugą.
- „Ford Focus“ (po 2018 m.): Vokiškas tikslumas dera su stipriu cinkavimu. Šie modeliai gerai atsparūs rūdijimui, nebent anksčiau būtų prastai suremontuoti.
- „Opel Astra“ (po 2015 m.): Po 2017 m. pagamintiems modeliams buvo gerokai patobulinta kėbulo konstrukcija ir jie buvo visiškai cinkuoti.
Silpnosios korozijos vietos ir priežiūra
Ekspertai priduria, kad naujuose automobiliuose korozijos problema dažnai padidėja dėl plastikinių apdailos detalių ir garso izoliacijos medžiagų, kurios kaupia ir sulaiko drėgmę. Dėl to jos tampa rūdžių židiniu. Pasak serviso ekspertų, didelę įtaką daro apsaugos nuo korozijos technologijos, cinkavimas ir gamyklinis vaškavimas.
Korozija dažniausiai prasideda metalinių dalių jungimosi vietose - suvirinimo siūlėse, siūlėse ir varžtinėse jungtyse. Nors kai kurios markės jautresnės, kai kurios - atsparesnės. Štai dažniausiai pažeidžiamos vietos:
- Ratų arkos: dažniausiai pirmosios aukos.
- Slenksčiai: sveikas metalas kietas, paspauskite pirštais, kad patikrintumėte.
- Durų apatinės briaunos: atidarykite duris ir apžiūrėkite apatinę dalį.
- Dugnas: paprašykite pakelti ant keltuvo.
- Bagažinės dugnas: ypač po atsarginiu ratu.
Net ir geriausiai apsaugoti modeliai gali pradėti rūdyti, jei bus neprižiūrimi. Net ir labiausiai rūdims atspariems modeliams reikia priežiūros. Net ir geriausiems automobiliams reikalinga reguliari antikorozinė priežiūra, kad jie atlaikytų kelio druską ir drėgmę. Taip, kai kurios markės jautresnės, kai kurios - atsparesnės. Žinodami savo automobilio silpnąsias vietas ir reguliariai investuodami į apsaugą, galite išvengti problemų, kurios kainuoja tūkstančius. Geriausia investicija - ta, kurios nematai.
Profilaktinė priežiūra ir jos svarba
Nors automobilių gamybai naudojamos apdirbimo technologijos nuolat žengia į priekį ir metalų lydiniai tampa vis atsparesni korozijai, tenka pripažinti, jog nėra nieko amžino. Automobiliui išriedėjus iš gamyklos, jo ilgaamžiškumas didžiąja dalimi priklauso nuo vairuotojo elgesio. Ekspertai sutartinai teigia, jog pagrindinis dalykas, ką vairuotojas gali padaryti rūpindamasis savo mašinos kėbulu, - palaikyti jį švarų. Tam pritaria ir D. Leonavičius. „Labai svarbus dalykas - nuolatinis automobilio išorės švaros palaikymas, nes grynas ir švarus vanduo nėra toks pavojingas kaip drėgmė su prilipusiu purvu ar druskomis“, - pažymi žinovas.
Specialistai pabrėžia, kad net ir prastesnę gamyklinę apsaugą turintį automobilį galima išsaugoti. Svarbiausia - prevencija. Rekomenduojama reguliariai atlikti papildomą antikorozinį padengimą, kurio metu specialios priemonės įpurškiamos į uždaras kėbulo ertmes (slenksčius, duris), o dugnas padengiamas apsauginiu sluoksniu. Tačiau šį darbą būtina patikėti profesionalams. Mėgėjiškas bandymas savarankiškai užtepti viską bitumu gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Tokia investicija pirmaisiais metais - 200-350 eurų. „KASKO draudimas gali atsisakyti mokėti, jei įrodoma, kad žala atsirado dėl blogos priežiūros. Be to, parduodant automobilį, korozijos pažeidimai - viena dažniausių pretenzijų priežasčių.“