Automobilių stovėjimo aikštelės yra kasdienės eismo dalies vieta, kurioje, deja, dažnai įvyksta nedideli eismo įvykiai. Šioje straipsnio dalyje aptarsime atsakomybę už automobilio apgadinimą mokamoje stovėjimo aikštelėje, žalų nustatymo ir atlyginimo tvarką, taip pat patarimus, kaip elgtis įvykus eismo įvykiui.
Dažniausi eismo įvykiai stovėjimo aikštelėse ir jų priežastys
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, praėjusiais metais automobilių stovėjimo aikštelėse įvyko 3,5 tūkst. draudžiamųjų įvykių, kurie sudaro 7,5 proc. visų eismo įvykių. Dažniausiai tokie įvykiai fiksuojami didžiuosiuose šalies miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, kur stovėjimo aikštelėse būna daugiau automobilių.
Būdingi pažeidimai ir jų žala
Stovėjimo aikštelėse, prekybos centrų ar biurų parkavimo vietose bei kiemuose įvykstantiems eismo įvykiams būdingi nedideli įlenkimai, šonų apibraižymai, žibintų iškūlimai, veidrodėlių nulenkimai ar bamperių suskaldymai. Įprastai tokių eismo įvykių žalos yra nedidelės - siekia kelis šimtus eurų. Vidutinė išmoka dėl eismo įvykio stovėjimo aikštelėje siekia apie 450 eurų už smulkius apgadinimus. Tačiau pasitaiko ir didesnių nuostolių, pavyzdžiui, draudimo bendrovė pernai atlygino ir 27 tūkst. eurų nuostolius, kai automobilių stovėjimo aikštelėje susidūrė du atbulomis važiavę automobiliai. Iš viso praėjusiais metais „Gjensidige“ už žalas, kurias transporto priemonių savininkai patyrė automobilių stovėjimo aikštelėse, išmokėjo virš 2 mln. eurų.
Pagrindinės incidentų priežastys
Draudikai sutaria, kad incidentai stovėjimo aikštelėse yra dažni, o jų priežastys būna kitokios nei dauguma galvoja. Nors žmonės mano, kad tokie incidentai dažniausiai nutinka dėl neatsargaus pajudėjimo iš vietos, žiūrėjimo į mobilųjį telefoną ar per didelio greičio, tačiau tokie įvykiai beveik visada kyla dėl tos pačios priežasties - netvarkingai pastatytų transporto priemonių. Ne pagal taisykles pastatytas automobilis, motociklas, mopedas, dviratis, o šiandien ir paspirtukas ne tik trukdo kitiems eismo dalyviams, bet ir sukelia avarijas. Be to, už netvarkingai pastatytas transporto priemones, t. y., stovint nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, savininkas yra baudžiamas 30-90 eurų bauda.
Draudimo bendrovės taip pat pažymi, kad dažnai fiksuoja įvykius, kai pastačius automobilį per arti kitos transporto priemonės, atidarant dureles yra subraižoma ar įlenkiama kita transporto priemonė. Per incidentus stovėjimo aikštelėse dažniausiai nukenčia automobilių durelės ir priekiniai bei galiniai bamperiai. Taip pat dažna įvykio priežastis - neatkreipiamas dėmesys į aikštelėse esantį ženklinimą, o jei jo nėra - užmirštama vadovautis
Kaip elgtis įvykus eismo įvykiui stovėjimo aikštelėje?
Svarbiausia nepanikuoti ir nepasišalinti iš įvykio vietos, nes dauguma aikštelių yra filmuojamos, ir pabėgimas iš eismo įvykio vietos bus skaudesnis už padarytos žalos atlyginimą. Pabėgimas iš įvykio vietos baudžiamas iki 2000 eurų bauda, net jei tai nutinka stovėjimo aikštelėje ir vairuotojui atrodo nereikšmingas.
Veiksmai po incidento
- Pirmiausia, rekomenduojama 20-30 minučių ramiai palaukti kitos transporto priemonės vairuotojo.
- Jei nelaimė įvyko kieme, reikėtų paprašyti kaimynų ar kitų daugiabučio gyventojų pagalbos, nes žmonių informacija labai dažnai padeda nustatyti automobilių savininkus.
- Jei avariją padarėte prekybos centro aikštelėje, kreipkitės į jo informacijos skyrių, kad darbuotojas praneštų žalą patyrusio automobilio valstybinius numerius per garsiakalbį.
- Jei susidūrimo kaltininkas yra nežinomas, nedvejodami kvieskite policiją. Užfiksuokite eismo įvykį, fotografuokite padėtis, kelio ir kitą ženklinimą. Policijos pareigūnai, tikėtina, padės surasti transporto priemonės savininką ir su juo susisieks.
- Visais nelaimės atvejais privalu
užpildyti eismo įvykio deklaraciją - popierinę arba išmaniuoju telefonu. - Nerekomenduojama palikti raštelių už valytuvo, nes tai yra nepatikimas ir rizikingas būdas susisiekti su nukentėjusiuoju. Raštelį palikęs asmuo gali būti baudžiamas už administracinį nusižengimą (pasišalinimą iš įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles), jei jį radęs vairuotojas kreipsis į policiją.
- Jei kito automobilio savininko pasiekti nepavyksta, įvykis yra užregistruojamas policijos pareigūnų. Norint situaciją išspręsti greičiau ir sklandžiau, patartina kito automobilio savininkui palikti savo duomenis.
- Net jei susidūrimas labai mažas ir nuostoliai atrodo neverti laiko, rekomenduojama bent apsikeisti kontaktais su kitu vairuotoju ir telefonu padaryti kelias nuotraukas. Pasitaiko, kad išgąsčio būsenoje žmonės nepastebi padarytų nuostolių arba jie pasimato tik kitoje šviesoje, o praėjus kelioms dienoms surasti įvykio dalyvį yra daug sudėtingiau.
Kada kviesti policiją?
Dauguma žmonių (65 proc.) sugebėjo draugiškai susitarti, kuris vairuotojas buvo kaltas dėl incidento stovėjimo aikštelėse. Tačiau pasitaiko ir kitokių atvejų. Kai kurie vairuotojai rinkosi senamadišką būdą ir sukėlę nedidelį eismo įvykį aikštelėje paliko raštelį su savo kontaktais (3 proc.), kiti tokį raštelį po įvykio rado ant savo transporto priemonės (2 proc.). 5 proc. apklaustųjų atsakė, kad nemalonią situaciją išsprendė vietoje sumokėję kitam vairuotojui arba gavę pinigų iš kaltininko. Net 11 proc. teigė, kad nei vienas vairuotojas nenorėjo gaišti laiko, tad įvykio tiesiog neregistravo.
Jei su kitu vairuotoju aikštelėje nesusitariama, kuris kaltas dėl incidento, labai svarbu iš karto po susidūrimo padaryti nuotraukų bei iškviesti policiją. Dėl smulkaus eismo įvykio policijos ekipažo gali tekti palaukti ilgesnį laiką, nes tai nėra skubus įvykis.
Žalų nustatymas ir atlyginimas
Nutarimas dėl žalos atlyginimo paskelbtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (su pakeitimais, įsigaliojusiais nuo 2024 m. liepos 24 d.). Nukentėjusio trečiojo asmens sveikatai padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į pateiktus dokumentus. Civilinės atsakomybės draudimas taip pat garantuoja nejudančių transporto priemonių draudimą, jeigu nutinka eismo įvykiai: ar tai įdaužos automobilių aikštelėse, prekybos centrų parkinguose ir t. t.
Draudimo bendrovės: kaip jos uždirba pinigus | Primerli
Turto sunaikinimas ir sugadinimas
Žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki eismo įvykio ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga.
Žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, dydis nustatomas pagal turėtas sugadinto turto remonto išlaidas, būtinas turto rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinosios remonto išlaidos (be pridėtinės vertės mokesčio) sugadinto turto rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti, kurias sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų detalių ir (ar) dalių vertė (sumažinant išlaidas keičiamų detalių ir (ar) dalių nusidėvėjimo verte), dažymo medžiagų vertė, taip pat sugadinto turto transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos papildomos išlaidos.
Būtinosios remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius remonto darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais, nustatytais specializuotose remonto išlaidų apskaičiavimo programose. Sugadinto turto sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, jeigu atlikus remontą jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo pasirenka sugadinto turto sugadintas detales ir (ar) dalis, kurios gali būti suremontuotos (atlikus remontą atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus), pakeisti naujomis, atsakingas draudikas ar Biuras atlygina būtinosios remonto išlaidas, kuriomis šiuo atveju laikomos remontuotinos detalės ir (ar) dalies remonto išlaidos.
Žalos administravimas ir išmokos mokėjimas
Atsakingas draudikas ar Biuras, gavęs rašytinį nukentėjusio trečiojo asmens pranešimą apie eismo įvykį, pateikia nukentėjusiam trečiajam asmeniui užpildyti jo patvirtintos formos pranešimą apie eismo įvykį. Gavęs rašytinį pranešimą apie eismo įvykį, atlieka jo tyrimą (apklausiami eismo įvykio liudytojai, transporto priemonės valdytojai, apžiūrima eismo įvykio vieta, sugadintas ar sunaikintas turtas, surašoma sugadinto, sunaikinto turto apžiūros ataskaita (techninės apžiūros protokolas ar kita), daromos nuotraukos, teikiamos užklausos atitinkamoms institucijoms).
Jeigu atsakingas už neapdrausta transporto priemone padarytą žalą asmuo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos apie žalos padarymą raštu nepranešė Biurui ir nepateikė eismo įvykio deklaracijos, žalos administravimo, atlyginimo ir eismo įvykio dalyvių atsakomybės klausimai sprendžiami jam nedalyvaujant, remiantis nukentėjusio trečiojo asmens pateiktoje eismo įvykių deklaracijoje eismo įvykio dalyvių nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis.
Atsakingas draudikas ar Biuras priima sprendimą dėl išmokos mokėjimo, atsižvelgdamas į dokumentus ir informaciją, kuriais įrodomas draudžiamojo įvykio faktas, eismo įvykio metu padarytos žalos aplinkybės, eismo įvykio dalyvių atsakomybė.
Valstybinio socialinio draudimo išmokos, mokamos dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo ar gyvybės atėmimo, ir laidojimo pašalpos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Atsakingas draudikas ar Biuras moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui likusios žalos dydžio išmoką, kiek jos nepadengia valstybinio socialinio draudimo išmoka ir nekompensuoja privalomasis sveikatos draudimas.
Jeigu pareigą atlyginti žalą turi Biuras ir nukentėjusio trečiojo asmens turtui padaryta žala ar kitokie eismo įvykio metu patirti nuostoliai nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlyginti pagal savanoriškojo nuostolių draudimo sutartį, Biuras moka tik neatlygintos žalos dydžio išmoką. Biuras nekompensuoja draudimo įmonėms išmokų, kurias jos išmoka pagal savanoriškojo nuostolių draudimo sutartį.
Mokamų stovėjimo aikštelių taisyklės ir atsakomybė
Mokamų stovėjimo aikštelių naudojimo aspektai, įskaitant įkainius, mokėjimo tvarką ir duomenų apsaugos klausimus, remiasi konkrečiomis taisykles. Pavyzdžiui, UAB „STOVA“ taisyklės numato vartotojų ir bendrovės santykius, paslaugų teikimo sąlygas bei asmens duomenų tvarkymo principus.
Paslaugų teikimas ir įkainiai
Klientų aptarnavimo specialistas - Bendrovės darbuotojas, administruojantis Aikšteles ir Mokamas zonas. Klientų aptarnavimo specialistai dirba visą parą. Mokestis už paslaugas taikomas pagal tą dieną, kai automobilis buvo pastatytas, galiojančius įkainius. Kiekvienoje Aikštelėje gali būti taikomi skirtingi įkainiai, skelbiami Aikštelėse ir Tinklapyje. Kaina skaičiuojama pagal faktiškai stovėtą laiką, jį apvalinant iki didesnio Bendrovės taikomo ir įkainiuose nurodyto laiko apskaitos vieneto. Bendrovė turi teisę vienašališkai keisti įkainius už paslaugas.
Mokėjimas už stovėjimą turi būti atliktas nedelsiant, tik pastačius automobilį ir neatsitraukus nuo jo. Nesumokėjus automobilio stovėjimo paslaugos mokesčio iš karto arba pavėlavus pratęsti automobilio stovėjimo Mokamoje zonoje laiką, automobilio savininkas (išskyrus tuos atvejus, kai jis įrodo, kad automobilį mokamoje automobilių stovėjimo zonoje pastatė kitas asmuo) yra laikomas pažeidusiu šiose Taisyklėse numatytą atsiskaitymo už paslaugas tvarką ir įsipareigoja sumokėti nurodyto dydžio padidinto tarifo mokestį. Padidinto tarifo mokesčių dydžiai skelbiami kiekvienoje Mokamoje automobilių stovėjimo zonoje ir turi būti sumokėti ne vėliau kaip per 24 valandas nuo pažeidimo akto surašymo momento.
Tranzitinis eismas stovėjimo aikštelėse
Mokamos stovėjimo aikštelės automobiliams, esančios prie prekybos centrų, yra skirtos tam, kad klientai galėtų patogiai statyti automobilius. Tuo tarpu
Pavyzdžiui, „ADC Parking“ atstovai atkreipia dėmesį, kad tokia tvarka jau kelerius metus galioja Vilniaus „Rimi“ Kedrų ir „Rimi“ Linkmenų stovėjimo aikštelėse. Prie įvažiavimų gali būti statomi ženklai, skelbiantys: „Tranzitinis eismas negalimas“, o prie įvažiavimo į degalinę gali būti nurodyta: „Tranzitinis eismas negalimas. Įvažiavus išleidžiama po 3 min.“
Policijos atstovai paaiškina, kad „Tranzitinis eismas negalimas“ yra tik papildoma informacinė lentelė, o ne kelio ženklas. Už informacinės lentelės naudojimą Administracinė atsakomybė netaikoma. Atsakomybė už techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą, nesuderinus su teisės aktuose nurodytomis institucijomis, numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 459 str.
Privačių teritorijų savininkai (valdytojai) kelio ženklų pastatymo nederina su policija. Kelių eismo taisyklėse nenumatytas toks kelio ženklas, tačiau manytina, kad teritorijos (aikštelės) savininkas (valdytojas) pats organizuoja eismą savo teritorijoje ir nurodo, kaip vyksta eismas.
Asmens duomenų tvarkymas
Sutikdamas su taisyklėmis, vartotojas pateikia tvarkyti savo asmens duomenis Bendrovės teikiamų Paslaugų administravimo ir vykdymo tikslais. Asmens duomenys tvarkomi teisėtai. Vartotojo kontaktiniai duomenys (telefono numeris, el. pašto adresas) gali būti panaudoti siekiant informuoti apie aktualius pasiūlymus, susijusius su Paslaugų naudojimu, Paslaugų teikimo sąlygomis.
Vaizdo stebėjimas Aikštelėse vykdomas siekiant užtikrinti Bendrovės nuosavybės teisės apsaugą, garantuoti Bendrovės valdomo turto saugumą ir neliečiamumą, Paslaugų kokybę ir administravimo procesą, Bendrovės darbuotojų bei Paslaugoms teikti Bendrovės pasitelktų trečiųjų asmenų bei jų turto saugumą.
Vaizdo įrašai gali būti peržiūrėti tik esant arba turint įtarimų dėl Paslaugų teikimo taisyklių bei Bendrovės ir Vartotojų sudarytų Paslaugų teikimo sutarčių nuostatų ar Bendrovės vidinių taisyklių pažeidimų, Bendrovės teikiamų Paslaugų kokybės, nelaimingų atsitikimų su Vartotojais ar darbuotojais atvejais, materialinių vertybių praradimo, sugadinimo ar sunaikinimo atvejais, konfliktų (incidentų) tarp Vartotojų ir darbuotojų atvejais. Telefoninių pokalbių su Bendrovės klientų aptarnavimo centro darbuotojais įrašai daromi, siekiant užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę ir Vartotojų informavimą. Prieš pokalbio įrašymą duomenų subjektas informuojamas apie pokalbio įrašymą ir tikslą.
Patarimai vairuotojams
Manevruojant automobilių stovėjimo aikštelėje patariama vairuoti neskubant ir visada pasirinkti saugų greitį. Aikštelėse yra didelė tikimybė, kad iš parkavimo vietos neapsidairęs išvažiuos kitas automobilis arba į važiuojamą dalį išeis ar išbėgs pėsčiasis. Vairuotojai visada aikštelėse turėtų būti pasiruošę staigiai stabdyti, nes greitis tokiose eismo nelaimėse yra lemiamas veiksnys.
Saugus manevravimas ir parkavimas
- Judant automobilių stovėjimo aikštelėje itin svarbu atkreipti dėmesį į jos eismo tvarką ir kelio ženklinimą.
- Vairuotojai turi praleisti kitus automobilius, kurių judėjimo kryptį jie kerta, jei kelio ženklinimas rodo, kad privalote tai padaryti.
- Jeigu nesate tikras dėl savo pirmumo arba kelio ženklinimas nusitrynęs ir jo nesimato, tuomet elkitės taip, lyg neturėtumėte pirmumo teisės.
- Parkuojantis, ypač atbulomis, vairuotojas turi duoti kelią visiems eismo dalyviams, todėl svarbu ypač atsargiai įvertinti situaciją dėl pėsčiųjų. Prieš pradėdami judėti atbulomis, visada įsitikinkite, kad tai daryti saugu.
- Manevruojant atbuline eiga itin svarbu sekti veidrodėliuose matomą vaizdą, tačiau reikėtų nepamiršti ir apie „akląsias vietas“, esančias transporto priemonės šonuose. Jei vairuotojui kyla klausimų dėl matomumo, jis turėtų paprašyti pagalbos savo keleivių.
- Saugaus eismo specialistai rekomenduoja automobilį palikti atokesnėse parkavimo aikštelės vietose, kur yra daugiau laisvų vietų.
Atkreipti dėmesį į stovėjimo reikalavimus
„Pravažiavimo ir stovėjimo reikalavimai mašinoms visur yra vienodi. Nėra taip, kad gatvėje jie yra kitokie, jeigu, tarkime, tai yra skirta lengvajai mašinai ir panašiai. Įvažiavus į parkingą irgi galime matyti, kad ten yra ir aukščio ribojimai ir t. t. Tai yra reikalavimai bendri, kaip sakant, to gabarito važiavimui.
Jeigu tai vienbutis gyvenamasis namas, prie jo privalo būti įrengtos bent dvi stovėjimo vietos pagal dabartinius galiojančius reikalavimus. O daugiau priklauso nuo gyvenamosios paskirties, pastato dydžio ir t. t. Jeigu tai yra daugiau nei 15 stovėjimo vietų, tai atitinkamai turi būti įrengta ir vieta neįgaliesiems.