Žieminių padangų privalomumas ir eksploatavimo ypatumai Lietuvoje

Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, saugaus eismo užtikrinimas žiemos sąlygomis yra prioritetas. Todėl yra nustatytos aiškios taisyklės, kada privalomos žieminės padangos. Šios taisyklės padeda išvengti nelaimingų atsitikimų ir užtikrina visų eismo dalyvių saugumą.

Privalomasis žieminių padangų naudojimo laikotarpis

Kelių eismo taisyklės (KET) aiškiai apibrėžia žieminių padangų naudojimo periodą. Nuo lapkričio 10 d. iki balandžio 1 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones, kurių leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 3,5 tonos, su vasarinėmis padangomis. Visi viešajame eisme dalyvaujantys automobiliai, kurių bendroji masė mažesnė nei 3,5 tonos, privalo vasarines padangas pakeisti į žiemines.

Išimtys ir apribojimai

• Šis reikalavimas negalioja motociklams - jie ištisus metus į techninę apžiūrą gali būti pristatyti (atgabenti ant priekabų ar furgonuose) su įprastinėmis padangomis.
• Transporto priemones su dygliuotomis padangomis leidžiama eksploatuoti nuo lapkričio 1 d.
• Draudžiama važiuoti dygliuotomis padangomis nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d.
• Nuo balandžio 10 iki lapkričio 10 dienos leidžiama važiuoti tik vasarinėmis, universaliomis arba žieminėmis padangomis.

Kodėl žieminės padangos yra būtinos?

Saugaus eismo specialistai perspėja, kad net ir labai nedidelis sniego kiekis ar žemiau nulio nukritusi oro temperatūra veikia vasarines padangas. Oro temperatūrai atvėsus iki 7 laipsnių, šiltajam metų laikui skirtų padangų gumos mišinys sukietėja ir jos „nebedirba“ - tinkamai nebesukimba su asfaltu, slysta ir sukelia grėsmę važiuojančiųjų automobiliu ir kitų eismo dalyvių saugumui. Vienintelis sprendimas - žieminės padangos.

Padangų tipai ir jų savybės

Dygliuotos padangos

• Yra saugiausios beveik visomis žiemiškomis sąlygomis.
• Kelia daugiau triukšmo (maždaug 3-5 decibelais).
• Važiuojant sausu asfaltu jos šiek tiek slidesnės.
• Kai kuriose valstybėse žieminės padangos nėra privalomos, tačiau bagažinėje žiemos periodu būtina vežiotis grandines ratams.

Minkšto gumos mišinio nedygliuotos padangos (švelnios)

• Turi daugybę lamelių, leidžiančių saugiai keliauti apsnigtais keliais.
• Važiuojant švariu asfaltu, dėl mažesnio bendro protektoriaus tvirtumo, išcentrinių jėgų veikiamas automobilis pradeda „plaukioti“, o stabdymo kelias ilgėja.
• Greičiau nusidėvi, nes naudojami itin minkšti gumos mišiniai, todėl vienas protektoriaus milimetras nudyla maždaug du - tris kartus greičiau, nei dygliuotos ar standesnės nedygliuotos žieminės padangos.

Kieto gumos mišinio žieminės padangos (kietos)

• Rekomenduojamos vairuotojams, gyvenantiems didžiuosiuose miestuose, daugiausia keliaujantiems gerai prižiūrimais magistraliniais keliais ar nuolat vykstančiais į pietines Europos valstybes.
• Jų sukibimas geriausias su sausa ar drėgna kelio danga.
• Prastesnis sukibimas, kai važiuojama ant ledo ar sniego.

Universalios padangos

• Pažymėtos M+S raidėmis, kas reiškia „purvas ir sniegas“.
• Gali būti tinkamos lygumų krašte gyvenantiems vairuotojams, kurie nevažinėja slidinėti į kalnus.
• Svarbu, kad jos būtų pažymėtos M+S simboliu arba turėtų snaigės ženklą ant padangų šono.
• Nors liaudies išmintis byloja, kad daiktas, kuris tinka viskam, dažniausiai netinka niekam.
• M+S ženklu pažymėtų pigių padangų iš Kinijos, kurios neturi jokių žieminių padangų savybių, reikėtų vengti.

Padangų žymėjimas

Nors M+S žymėjimas yra ant universalių ar bet kokiam orui tinkamų padangų ir teisės aktai leidžia naudoti tokias padangas žiemą, tai yra susiję su dabar jau negaliojančia Europos ekonominės bendrijos direktyva. Deja, ši teisinė spraga kartais prasilenkia su gamintojų rekomendacijomis. Visos tikros žieminės padangos papildomai žymimos SNAIGĖS KALNO FONE LOGOTIPU 3PMSF (Three Peak Mountain Snow Flake). Toks žymėjimo pagrindas - paprastas traukos testas.

Protektoriaus gylis ir padangų amžius

Protektoriaus gylis

• Nors oficialiai žiemą galima eksploatuoti automobilį su 3 mm gylio protektoriumi, reiktų turėti galvoje, kad tai riba, kurią peržengus vairuoti pasidaro pavojinga.
• Gylį galima patikrinti specialiu matuokliu, slankmačiu arba tiesiog liniuote.
• Svarbu atkreipti dėmesį, kad padangų protektoriaus gylis ne visada parodo tikrąją padangų būklę.

Padangų amžius

• Jei padangos naudojamos 5 ar net 10 metų, jų guma gali būti visiškai sukietėjusi ir praradusi reikiamas savybes.
• Vizualiai gerai atrodanti padanga gali būti nebetinkama naudoti, jei ji per sena.
• Padangos pagaminimo data nustatoma radus ant padangos šono esančius keturis skaičius, apibrėžtus plona linija (pvz., 3112 reiškia, kad ji pagaminta 2012 m. 31-ąją savaitę).
• Jeigu padangos pagamintos iki 2000-ųjų, jos bus pažymėtos tik trimis skaičiais: pirmi du nurodys savaitę, kada padanga pagaminta, paskutinis - metus.
• Patekus su tokiomis padangos į eismo įvykį, rizikuojate negauti draudimo išmokos.

Važiavimo greičio apribojimai žiemos sezonu

Žiemos sezoną - nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. - keičiasi didžiausias leistinas važiavimo greitis:

• Automagistralėse ir greitkeliuose lengvųjų automobilių ir krovininių automobilių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė negu 3,5 t, motociklų ir triračių vairuotojai gali važiuoti ne didesniu negu 110 km/val. greičiu.
• Keliuose su asfalto ar betono danga - ne didesniu negu 90 km/val. greičiu.
• Kituose keliuose - ne didesniu negu 70 km/val. greičiu.

Žieminių padangų naudojimas vasarą: rizika ir nuostoliai

Nuo balandžio 1 dienos Lietuvoje oficialiai leidžiama žiemines padangas pakeisti vasarinėmis. Tačiau, jei važiuojate ne su dygliuotomis padangomis, neskubėkite jų keisti, kadangi dėl Lietuvoje esančių permainingų orų pavasarį, dar galime sutikti ir sniego ir ledo. Vis dėlto, važiuoti su žieminėmis padangomis visus metus yra rizikinga ir neekonomiška:

• Iš minkšto gumos mišinio pagamintos žieminės padangos važiuojant šiltu asfaltu dyla daug greičiau.
• Važiuojant įkaitusia kelio danga su žieminėmis padangomis, pasipriešinimas riedėjimui yra daug didesnis nei vasarinių padangų.
• Su žieminėmis padangomis sumažėja stabilumas kelyje ir pailgėja stabdymo kelias.
• Važiuojant mieste 50 km/h greičiu, stabdymo kelio skirtumas tarp žieminių ir vasarinių padangų yra 2-3 metrai.
• Važiuojant užmiesčio keliu 90 km/h greičiu, stabdymo kelio skirtumas tarp žieminių ir vasarinių padangų yra 13-16 metrų.
• Kritinėje situacijoje, norint atlikti staigų manevrą, automobilio valdymas nebus toks stabilus, kaip turėtų būti.
• Padangų tarnavimo laiką sumažinsite net 60 procentų, jei su žieminėmis padangomis važiuosite visus metus.

Padangų slėgio ir vizualinės būklės tikrinimas

Tiksliausiai oro slėgį padangose galima pamatuoti dar nepradėjus automobiliu važiuoti, kol padangos dar šaltos. Tai galima padaryti manometru, kuris gali būti įmontuotas pompoje (arba specialiame aparate degalinėje). Patikrinti padangų būklę vizualiai yra nesunku: tiesiog esant geram apšvietimui reikia įdėmiai peržiūrėti kiekvieną padangą. Ant padangos šono esantys užrašai parodys, ar padangos tinkamos sezonui.

tags: #ar #lapkricio #10 #baus #uz #vasarines