Nuo šių metų sausio 1 d. pasikeitė Akcizų įstatymo dalis, kurioje nustatoma akcizų lengvata gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio, akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklai. Šie pokyčiai sukėlė diskusijas visuomenėje, ypač tarp ūkininkų, ir iškėlė klausimus apie „raudonojo“ dyzelino kokybę, naudojimą ir galimą poveikį. Raudonas dyzelis, dar vadinamas ženklintu dyzelinu, yra specialiai pažymėtas kuras, skirtas naudoti tam tikrose transporto priemonėse ar įrenginiuose, pavyzdžiui, žemės ūkio technikoje, laivuose ar statybinėje įrangoje.
Akcizų lengvatų pakeitimai ir jų taikymas
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Akcizų administravimo departamento vadovas Žygintas Grekas paaiškino, kad žymėti gazoliai turi būti naudojami žemės ūkio produktų gamybai naudojamoje žemės ūkio technikoje (įskaitant ir traktorius) arba žvejybos laivų varikliuose. Žemės ūkio technika yra laikomi traktoriai, universalios traktorių priekabos (puspriekabės), žemės ūkio mašinos, įrenginiai (gyvulininkystės, gamybinių patalpų (sandėlių, saugyklų, daržinių) darbų mechanizavimo proceso įrenginiai, kurie dažnai yra ne savarankiški vienetai, o technologinės linijos ar gamybinio proceso įrenginių dalis), įranga ir įtaisai žemės ūkio darbams atlikti. Prie žemės ūkio technikos nepriskiriamos kelių transporto priemonės, pavyzdžiui, krovininiai, lengvieji automobiliai, autobusai, automobilių priekabos ir puspriekabės, motociklai. Taip pat ir kitos transporto priemonės, pavyzdžiui, laivai, orlaiviai, kelių ir statybinės mašinos (kranai, keltuvai, greideriai), įvairūs ne žemės ūkio paskirties gamybinių patalpų įrenginiai (kompresoriai, autokrautuvai, plovimo, valymo mašinos ir kt.), komunalinės, buitinės.
VMI atkreipia dėmesį, kad naujas paaiškinimas yra parengtas atsižvelgiant į pakeistą Akcizų įstatymą, kuriame nurodoma, kad lengvatinis kuras gali būti naudojamas tik žemės ūkio technikai. Šiuo metu gazoliams taikomas 60 eurų už 1000 litrų produkto akcizų tarifas.
Ūkininkų nepasitenkinimas ir galimos pasekmės
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sako, kad su naujais pakeitimais dėl akcizo lengvatų gazoliams taikymo kategoriškai nesutinkama. Pasak jo, žymėti degalai yra limituoti ir skiriami ūkiams pagal tam tikrus kriterijus, pavyzdžiui, deklaruotų pasėlių plotą, auginamų gyvulių skaičių. Pagal tai yra sprendžiama, kiek ūkininkas gali gauti žymėtų degalų. Anksčiau buvo normalu tai, kad ūkininkai žymėtus degalus galėjo naudoti pagal tai, kokia veikla yra vykdoma. Tačiau dabar gaunasi paradoksas, kad dyzeliną iš esmės bus galima pilti tik į traktorių arba kombainą. Tokiu atveju kyla labai paprastas klausimas: ką darys, pavyzdžiui, bitininkas, kuris neturės nei traktoriaus, nei kombaino, bet jam bus skiriami degalai?
R. Juknevičiaus teigimu, dabartiniai pakeitimai tarsi parodo valdininkų neišmanymą. Jis pabrėžia, kad Vyriausybės programoje akcentai dedami dėl trumpųjų maisto grandinių įgyvendinimo, t.y., kai produkcija pagaminama ir pristatoma vartotojui. Be abejo, toks akcizo lengvatos pakeitimas toms trumposioms grandinėms pakenks iš esmės. Tikrai tai nenormalu, kad apsiribojama tuo, jog žemės ūkio veikla vykdoma tik su traktoriumi ar su kombainu. Tai yra visiškas diletantizmas tų žmonių, kurie tokius įstatymus priima.
R. Juknevičius neatmeta, kad įsigaliojusi naujoji tvarka gali daryti įtaką parduodamų maisto produktų kainoms. Jau ilgą laiką kalbama apie aukštas maisto kainas. Didelė dalis tų didelių maisto kainų nulemta dėl priimto vieno ar kito įstatymo. Pastaroji tvarka taip pat yra viena iš tų, kuri gali daryti įtaką žemės ūkio savikainos didėjimui. Didėjant savikainai, atsiranda indikacijų, kad maisto kainos gali didėti.
Baudos už neteisėtą „raudonojo“ dyzelino naudojimą
Ž. Grekas komentavo, kad kontrolė, ar ūkininkai laikosi įstatymo nuostatų ir į savo automobilius nesipila žymėto kuro, bus vykdoma įprasta tvarka, t.y. mokesčių mokėtojai bus atrinkti pagal rizikos vertinimo kriterijus. Žemės ūkio veikloje naudoti skirti gazoliai yra žymimi atitinkamais dažikliais, todėl, atliekant kontrolės veiksmus, yra galimybė imti kuro mėginius iš transporto priemonių bakų ir nustatyti, ar gazoliuose jų yra, ar nėra.
VMI primena, kad už žymėto kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, įsigijimą, naudojimą, laikymą, pardavimą, gabenimą ar kitokį jo perdavimą pažeidžiant teisės aktuose nustatytą tvarką asmenims gali būti skiriama bauda nuo 390 iki 730 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 1170 iki 1820 eurų. Už pakartotinai padarytą nusižengimą asmenims bauda siekia nuo 730 iki 1560 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 1820 iki 3900 eurų.
Už minėtus administracinius nusižengimus taip pat gali būti skiriamas žymėto kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, konfiskavimas. Tačiau tinkamas mokesčių įstatymų vykdymas, visų pirma, yra mokesčių mokėtojų pareiga.
„Raudonojo“ dyzelino cheminė sudėtis ir poveikis varikliui
Daugelis vairuotojų domisi, ar šis kuras gali pakenkti varikliui. Raudonas dyzelis yra toks pat kuras kaip įprastas dyzelinas, tačiau į jį pridedama dažiklių ir žymenų (cheminių junginių), kurie padeda identifikuoti jo paskirtį ir naudotoją. Techniniu požiūriu raudonas dyzelis nėra žalingas daugeliui dyzelinių variklių, nes jis yra beveik identiškas įprastam dyzelinui.
Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Raudonas dyzelis yra chemiškai panašus į įprastą dyzeliną, todėl jo degimo savybės yra tokios pačios.
- Kai kuriose šalyse raudonas dyzelis gali būti prastesnės kokybės, nes jis skirtas ne lengviesiems automobiliams, o technikai, kuri nėra tokia jautri kuro kokybei.
- Raudonas dažiklis ir cheminiai žymenys nekenkia varikliui ar kuro sistemai, nes jų koncentracija yra labai maža.
- Šiuolaikiniai dyzeliniai varikliai, ypač tie, kurie turi sudėtingas sistemas, tokias kaip DPF filtras ar aukšto slėgio purkštukai, yra jautresni kuro kokybei.
Raudono dyzelino naudojimas lengviesiems automobiliams ar kitiems neleistiniems tikslams yra neteisėtas daugelyje šalių, įskaitant Lietuvą. Naudojant raudoną dyzeliną, galima gauti didelę baudą, nes tai laikoma bandymu išvengti mokesčių. Nors raudonas dyzelis techniškai nėra kenksmingas daugeliui dyzelinių variklių ir trumpalaikis jo naudojimas tikriausiai nesukels rimtų problemų, jo žemesnė kokybė ir galimas poveikis šiuolaikinėms kuro sistemoms gali sukelti ilgalaikių problemų. Be to, naudojimas lengviesiems automobiliams yra neteisėtas, todėl galima susidurti su baudomis ar kitais teisiniais padariniais.
Biopriedų problema dyzeline
Gamintojams į dyzeliną privaloma tvarka pradėjus dėti biopriedų, iškilo problemų, apie kurias anksčiau niekas net nepagalvojo. „Unichem“ kompanijos komercijos direktorius Gintaras Sabonis priminė, kad šalies rinkoje parduodamas vasarinis dyzelinas savo sudėtyje turi 7 proc. rapsų metilo esterio. Jo nėra tik žiemos sezonui skirtuose degaluose.
G. Sabonio teigimu, po savaitės ar dviejų toks dyzelinas jau nebeatitiks specifikacijų, tačiau tai jau degalinių tinklų arba galutinio vartotojo problema. Jo teigimu, biocidinius priedus naudojant patiems gamintojams degalų savikaina išauga nežymiai. Bet kai su padariniais reikia tvarkytis pačiam vartotojui, išlaidos būna gerokai didesnės. Be to, kuo naujesnis motoras - tuo jis jautresnis bet kokiems teršalams, įskaitant ir mikrobiologinės kilmės organizmus. Užterštame dyzeline susidaro bioplėvelė, kuri užkemša degalų filtrus. Jei degalų užterštumas itin didelis - tai gali lemti aukšto slėgio sistemų purkštukų gedimus. Tokiu atveju variklio remontas bus itin brangus, o nuostoliai skaičiuojami šimtais ar net tūkstančiais eurų.
G. Sabonis pažymėjo, kad dyzelino kokybės standarte apribotas tik maksimalus leidžiamas vandens kiekis - jis negali būti didesnis kaip 200 miligramų litre. Specialistas atkreipė dėmesį, kad „Euro 1“ emisijos standartą atitinkantis dyzelinas su leidžiamu iki 0,2 proc. sieros kiekiu galėjo būti laikomas ilgai. G. Sabonis paaiškino, kad rapsų metilo esteris veikia kaip emulgatorius ir sudaro sąlygas daugintis visiems mikrobiologiniams organizmams. Kaip sparčiai mikroorganizmai plinta, anot pašnekovo, priklauso nuo daugelio faktorių: nuo talpos pradinio užterštumo, aplinkos temperatūros, vandens kiekio dyzeline.
„Lietuvos geležinkelių“ darbuotojai pastebėjo, jog itin dažnai užsikemša lokomotyvų variklių degalų filtrai. G. Sabonis pabrėžė, kad iš gamintojų nėra reikalaujama naudoti papildomus priedus, todėl tą jie daro savo nuožiūra. Anot specialisto, 50 miligramų vienam kilogramui - minimalus kiekis, kurio užtenka norint užkirsti kelią mikrobiologiniam užterštumui. Jam atsirasti neleidžiantys priedai privatiems vartotojams šiuo metu nėra parduodami.
Dyzelino ir SND akcizų pokyčių įtaka ekonomikai
Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys teigė, kad akcizų pokyčiai dyzelinui ir suskystintoms naftos dujoms neigiamai paveiks ekonomiką, brangins maistą ir didins infliaciją. Jis pabrėžė, kad Lietuva yra tranzitinė valstybė, todėl degalai turi būti pigesni nei Latvijoje ar Lenkijoje, kad būtų išlaikyti klientai. Padidinus dyzelino akcizą, gali nukentėti krovinių vežėjai, o padidinus akcizą SND, kurios naudojamos maisto, pieno pramonėje, šie produktai pabrangs. V. Šukys įsitikinęs, kad tai bus stiprus ekonominis smūgis, ypač infliacijai, kurio ekonomistai ne visada gerai įvertina.
Tuo metu ekonomistai sako priešingai - didesnių mokesčių įtaka tiek visai ekonomikai, tiek infliacijai bus labai maža. „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, surinkti didesni mokesčiai ekonomikai padarys daugiau teigiamos įtakos, nei kiek pakilusios kainos. O, SEB banko ekonomisto Tado Povilausko skaičiavimu, įtaka infliacijai gali siekti vos iki 0,1 procento. N. Mačiulis taip pat pabrėžė, kad šiuo metu maisto kainos yra nepagrįstai didelės, o įmonių pelno maržos - padidėjusios.
V. Šukys pripažino, kad dyzelino kainai pakilus iki 5 centų už litrą žmonių poreikiai nesikeis: „Žmonės nevažiuos 40 kilometrų iki Kauno automobiliu, kad persėstų ant paspirtuko“. „Jeigu man reikės, aš pirksiu ir važiuosiu. Va, čia yra esmė. Tai degalinė nuostolių neturės, nes žmonių poreikiai - jie yra“, - sakė V. Šukys.
Aplinkos ministerijos planai dėl kuro akcizų
Seimui gegužę priėmus „žaliųjų“ kuro akcizų paketą, nuo 2025 metų dyzelino akcizas bus suvienodintas su benzino, o nuo 2026 metų jis viršys benzino akcizą. Tokiu būdu valdžia siekia skatinti rinktis mažiau taršų kurą. Aplinkos ministerijos skaičiavimais, litras dyzelino degalinėse dėl to kasmet brangs 4-6 centais, o nuo 2025 metų variklių degalams įvedama anglies dvideginio (CO2) dedamoji jų kainą kasmet didins dar 3 centais.
Tuo metu naujai įvestas SND akcizas nuo sausio siekia 368 eurus už toną (su PVM), o nuo kitų metų įvedus CO2 dedamąją akcizas sieks 405 eurus, o 2030 metais - 590 eurų. Verslui bei žemdirbiams piktinantis nuo sausio padidėjusiu suskystintų naftos dujų (SND) akcizu ir panaikinta dyzelino lengvata žemdirbių automobiliams, aplinkos ministras Simonas Gentvilas žada, kad ministerija iki pavasario persvarstys ir pateiks naujus siūlymus dėl šių mokesčių.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigia, kad augant buitinio krosnių kuro, vadinamojo „raudonojo“ dyzelino vartojimui, šiemet ūkininkams bus pasiūlyta priemonė, paskatinsianti juos keisti šią kuro rūšį į dujas. „Matome nuosaikų augimą „raudonojo“ dyzelino, kas mums sako, turbūt, apie kažkokį šešėlinį panaudojimą kitoms reikmėms, nes tokio poreikio neturėtų būti - tiek grūdų džiovyklų per pastarąjį laikmetį nepasistatė“, - pirmadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete aptariant akcizų didinimą kurui teigė S. Gentvilas.
Nemaža dalis ūkininkų ar gal labiau bendrovių jau įsidiegė grūdų džiovyklose dujinį šildymą, kurie yra prisijungę prie dujų tinklo, bet ten, kur nėra dujų, parama bus teikiama. Gyventojams, kurie kūrenasi „raudonuoju“ dyzelinu, parama yra teikiama pasikeisti šildymo krosnis - finansuojama 50 proc. sumos, o socialiai remtiniems - net 85 proc. Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės vadovė Vilija Augutavičienė informavo, kad Energetikos ministerijos numatytų 6 mln. eurų dalybos kuro katilų keitimui prasidės gegužę, o iš viso ministerija kompensacijoms „raudonojo“ dyzelino keitimui į dujinį šildymą yra numačiusi 37 mln. Pasak jos, Aplinkos ministerija tam taip pat skirs lėšų, tačiau, pasak V. Šukio, „2 centai už litrą... Ir nėra jokių paskatų keistis (kuro katilų - BNS), jeigu ir yra valstybės subsidijos pokyčiams“. Pasak jos, Aplinkos ministerija iš Klimato kaitos programos nuo 2014 metų katilų keitimui jau skyrė 46 mln. eurų.
Finansų viceministrės Rūtos Bilkštytės teigimu, Lenkijoje 1 tūkst. litrų „raudonojo“ dyzelino kainuoja 48 eurus, Latvijoje - 60 eurų, Estijoje - 372 eurai. Žaliosios mokesčių pertvarkos pakete numatyta šildymui skirtam dyzelinui, vadinamajam buitiniam krosnių kurui, akcizą iš pradžių didinti iki 140 eurų, o vėliau - iki 372 eurų už 1 tūkst. litrų.