Automobilio modifikavimas, ypač variklio keitimas, yra sudėtingas procesas, reikalaujantis ne tik techninių žinių, bet ir atitikties griežtiems teisiniams bei techniniams reikalavimams. Lietuvoje šiuos procesus reglamentuoja įvairūs teisės aktai, o jų nesilaikymas gali sukelti nemalonumų tiek techninės apžiūros metu, tiek kelyje.
Variklio keitimas ir modifikavimas
Vienas dažniausių automobilių modifikavimo tikslų - galios padidėjimas. Tai galima pasiekti atliekant įvairius mechaninius pakeitimus, perprogramuojant variklio valdymo kompiuterį arba sumontuojant naują variklį.
Reikalavimai keičiant variklį
„Visais atvejais, kai vienas jėgos agregatas keičiamas kitu, po pakeitimo reikia atlikti techninę ekspertizę ekspertizių įmonėje ir VĮ „Regitra“ įregistruoti pasikeitusius variklio duomenis“, - sako Ramūnas Vėlavičius, techninių ekspertizių įmonės „Transporto studijos“ direktoriaus pavaduotojas.
Jei naujasis variklis nuo originalaus savo darbiniu tūriu skirsis ne daugiau kaip 20 proc., o galia - ne daugiau kaip 30 proc., prieš perdirbimą pakaktų pasikonsultuoti su transporto priemonių ekspertais. Jei po perdirbimo pasikeitimai būtų didesni, tokio pakeitimo technines sąlygas jau reikėtų suderinti su Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) specialistais.
Išmetamų teršalų lygis turi atitikti ne žemesnius reikalavimus pagal EURO normas nei buvęs variklis (varikliai, kurių išmetamų teršalų lygis EURO 3, 4, 5, 6 gali būti keičiami ne žemesnės klasės pagal išmetamų teršalų lygį varikliais). Jeigu ekspertas neturi galimybės nustatyti išmetamų teršalų lygio pats, jis turi teisę reikalauti šios informacijos apie konkretų variklį.
Jei transporto priemonė turi europinio tipo patvirtinimo numerį (ETPN) ar leidimo eksploatuoti numerį (LEN) ir jos išmetamųjų teršalų lygis yra bent EURO 3, tai šios transporto priemonės išmetamųjų dujų išmetimo sistema turi būti komplektuojama su kataliziniu konverteriu (katalizatoriumi). Jei kyla abejonių dėl to, ar tokioje transporto priemonėje katalizinis konverteris buvo montuojamas gamintojo arba nėra aišku, koks katalizinis konverteris turi būti naudojamas, ekspertas turi teisę reikalauti informacijos apie tikslią konkrečios transporto priemonės išmetimo sistemos komplektaciją.
Automobilio anatomija: pagrindai / Kaip veikia automobiliai? (3D animacija)
Papildomi variklio keitimo niuansai
Prieš atliekant techninius variklio pakeitimus, reikia įsitikinti, kad tai nepakenks kitoms sistemoms, pavyzdžiui, toms, kurios atsakingos už teršalų neutralizavimą. „Variklio ar jo sistemų modifikavimas, dėl kurio gali padidėti tarša, automobilio triukšmingumas ar išderinta deginių neutralizavimo sistema yra neleidžiama, todėl techninės apžiūros kontrolierius, nustatęs, kad automobilyje originalus oro filtras yra pakeistas sportiniu, kad yra modifikuota oro įsiurbimo ar deginių išmetimo sistema, tai vertins kaip neleistiną perdirbimą“, - pabrėžia R. Vėlavičius.
Jis priduria, kad netoleruotinai žiūrima ir į variklio parametrų koregavimą keičiant variklio valdymo bloko programą, tačiau tokius patobulinimus nustatyti sunkiau.
Variklio keitimas iš benzininio į dyzelinį (ir atvirkščiai)
Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) atstovų teigimu, dar prieš kurį laiką Lietuvoje buvo gana populiaru keisti benzininius variklius į dyzelinius. „Šiuolaikiniai automobiliai yra labai sudėtingi, ir visą benzininiams varikliams pritaikytą variklio sistemą į dyzelinę pakeisti tinkamai nuo A iki Z yra itin sunku. O to nepadarius niekas negali būti garantuotas dėl automobilio saugumo. Tai - viena iš priežasčių, kodėl nuo lapkričio 1-osios uždrausta keisti transporto priemonės variklį, jei keičiamo variklio maitinimo sistema bus pritaikyta kitiems degalams - iš benzininio į dyzelinį arba atvirkščiai. Juk ir gamintojai nurodo, kuris automobilis turi būti varomas benzinu, o kuris - dyzelinu“, - paaiškino VKTI Technikos skyriaus atstovas.
Be to, pasak VKTI atstovų, naujuoju draudimu bus labiau apsaugoti savininkai - esą būdavo problemų, kai žmogus, nusipirkęs automobilį pakeistu varikliu ir apie šiuos pakeitimus nieko nežinojęs, kilus gedimams nuvažiuodavo į autorizuotą gamintojo servisą ir ten sužinodavo, kad jo mašina buvo pagaminta ne kaip dyzelinė, o kaip benzininė.
Dokumentai ir registracija
Keičiant variklį bus reikalaujama pateikti variklio įsigijimo (pirkimo) dokumentus su nurodytu variklio kodu ir numeriu, keičiamo variklio tvirtinimo vietų ir dalių nuotraukas, jei toks perdirbimas atliekamas ne gamintojo įgaliotojo atstovo. Tokia naujovė reikalinga įmonei „Regitra“, mat jos atstovai išduodamame transporto priemonės registracijos pažymėjime, be kitų duomenų, turi nurodyti variklio numerį.
Pakeitus spalvą, variklį, kitus registruojamus transporto priemonės (TP) duomenis, per 15 dienų privalu kreiptis į VĮ „Regitra“ dėl anksčiau įregistruotų transporto priemonės duomenų keitimo. Prieš TP perregistravimą nustatomas TP tapatumas.
TP perregistravimui pateikiami šie dokumentai:
- Prašymas (jį užpildo VĮ REGITRA darbuotojas).
- Dokumentus teikiančio asmens dokumentas.
- Atstovavimą patvirtinantis dokumentas (kai dokumentus teikia TP savininko atstovas).
- TP registracijos liudijimas.
- Pažyma apie TP identifikavimą (ją išrašo VĮ REGITRA darbuotojas po TP identifikavimo).
- TP valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas.
- Ekspertizių arba specializuotos įmonės pagal Kelių transporto priemonių gamybos ir perdirbimo tvarką įforminta ekspertizės pažyma (šio dokumento nereikia pateikti, kai keičiama spalva arba būna atliktas nesudėtingas TP perdirbimas).
Nuo lapkričio 1 d. įsigaliojo VKTI viršininko įsakymas dėl supaprastintos transporto priemonių atitikties įvertinimo procedūros. Įsigaliojus įsakymui transporto priemonių savininkai, siekiantys patvirtinti individualų tipą, galės kreiptis tiesiai į transporto priemonei techninę ekspertizę atliksiančią įmonę be VKTI nukreipimo. Be to, nuo lapkričio 1 d. įsigalioja ir VKTI viršininko įsakymas „Dėl Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų gamybos ir perdirbimo bei motorinių transporto priemonių, priekabų, kurioms uždrausta dalyvauti viešajame eisme, remonto ir techninės ekspertizės reikalavimų ir atlikimo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo.
Kiti automobilio modifikavimo aspektai
Nors tema yra apie variklio keitimą, svarbu paminėti ir kitus modifikavimo aspektus, kurie taip pat turi griežtus reikalavimus.
Išmetimo sistemos modifikavimas
Išmetimo sistemos modifikavimą reikėtų išskirti į dvi dalis: tikrasis modifikavimas, siekiant pagerinti automobilio technines charakteristikas, ir „juodosios“ modifikacijos, kai pašalinami su tarša susiję elementai.
„Jeigu bus pašalinti katalizatoriai, suodžių filtrai (DPF), azoto oksidų neutralizatoriai (CSR) ir kitos sistemos, kurios neutralizuoja kenksmingus degimo produktus, tai bus vertinama kaip dideli trūkumai ir toks automobilis techninės apžiūros tikrai neatliks, o šeimininkas turės pašalinti aptiktus trūkumus“, - teigia R. Vėlavičius.
Kita išmetimo sistemos dalis - garso slopintuvai. Šioje vietoje į pakeitimus, pavyzdžiui, remontą, žiūrima liberaliau su sąlyga, kad po modifikavimo automobilis netaps triukšmingesnis. Originalų išmetimo sistemos slopintuvą keičiant kitu reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar jis yra sertifikuotas. Triukšmingi, variklio galią „taupantys“ arba specialų garsą skleidžiantys duslintuvai dažniausiai leidžiami sporte arba specialiuose renginiuose, tačiau ant tokių detalių būna įspausti perspėjimai dėl draudimo važinėti bendro naudojimo keliais.
Stabdžių sistemos tobulinimas
Kai kurie vairuotojai, tobulindami savo automobilius, nori ne tik juos pagražinti, bet ir pagerinti tam tikras jų technines charakteristikas. Pavyzdžiui, keičiama stabdžių sistema sumontuojant didesnius stabdžių diskus. Bet ir šiuo atveju per daug įsijausti nereikėtų. „Taisyklės ir norminiai dokumentai stabdžių sistemai yra labai griežti, todėl jokie gamintojų numatytų detalių pakeitimai, pavyzdžiui, didesnio diametro stabdžių diskų įrengimas ar jų gręžiojimas yra neleistini“, - akcentuoja R. Vėlavičius.
Važiuoklės modifikavimas
„Vienas svarbesnių dalykų, kalbant apie važiuoklės modifikavimą - pakabos elementų tvirtinimo taškai. Jei montuojant analogiškos konstrukcijos, tačiau kitokių techninių parametrų detales, pavyzdžiui, standesnes spyruokles ar reguliuojamus amortizatorius, nesikeičia jų tvirtinimo vietos, problemų TA centruose neturėtų kilti“, - teigia R. Vėlavičius.
Tačiau, kaip priduria R. Vėlavičius, jei atliekant tobulinimus perdirbama pakabos konstrukcija, - reikia atlikti techninę ekspertizę ir gauti specialistų patvirtinimą, kad nebuvo jokių intervencijų į draudžiamas konstrukcijos zonas ar kad nauji detalių tvirtinimo taškai parinkti tinkamai ir neprieštarauja gamintojo koncepcijai.
Atliekant važiuoklės modifikavimo darbus, būtina atkreipti dėmesį į tai, ar jie nepadarė įtakos kitiems automobilio elementams ir sistemoms. „Tarkim pakeitus metalines pakabos spyruokles oro pagalvėmis, reikėtų keisti ir stabdymo jėgų reguliatorių. Todėl prieš atliekant konkretų sudėtingesnį perdirbimą vertėtų pasikonsultuoti su transporto priemonių ekspertais ir išsiaiškinti, ar tokiam perdirbimui nėra reikalingas projektas ir derinimas su Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA)“, - akcentuoja R. Vėlavičius.
Automobilio anatomija: pagrindai / Kaip veikia automobiliai? (3D animacija)
Automobilio išorės tobulinimas
Tikriausiai dažniausiai modifikuojama automobilio vieta - išorė. „Automobilio išorės pakeitimai vertinami pagal atsirandančias naujas grėsmes sužaloti kitus eismo dalyvius, pėsčiuosius ar dviratininkus. Dėl šios priežasties yra ribojamas papildomų elementų išsikišimas už automobilio gabaritinių matmenų. Pavyzdžiui, jei priekyje montuojami papildomi aerodinaminiai elementai ar žibintai, jie gali išsikišti iki 25 cm. Jei papildomos detalės montuojamos ir priekyje, ir gale, bendras transporto priemonės ilgis dėl to negali padidėti daugiau kaip 75 cm. Jei įrengiami ratų arkų ar slenksčių praplatinimai, bendrai transporto priemonės plotis negali padidėti daugiau kaip 10 cm“, - konkrečius skaičius įvardija Ramūnas Vėlavičius.
Ant automobilio montuojami oro aptakai, vadinami „spoileriais“, taip pat turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Kaip teigia R. Vėlavičius, pirmiausia atsižvelgiama į tai, ar sumontuotas elementas nepadidins „užkabinimo“ rizikos. Kaip nekeliantys rizikos įvardijami „dėžės“ formos oro aptakai. Pavyzdžiui, tokie kurie gamykloje buvo montuojami ant „Subaru Impreza STi“ ar „Mitsubishi Lancer EVO“ automobilių. Bet „praslysti“ nepavyks, jei oro aptakas bus pritvirtintas ant viduryje sumontuotų atramų.
Prie išorės elementų galima priskirti ir žibintus. Kiek anksčiau vairuotojai mėgo kaitrines lemputes keisti į ksenonines (dujų išlydžio). Dabar pastebima tendencija kaitrines keisti į LED (šviesos diodų). Tačiau problema išlieka ta pati - dėl tam tarpusavyje nesuderintų optinių elementų dažniausiai akinami kiti eismo dalyviai. Galiausiai, tokie pakeitimai gresia ir techninės apžiūros dokumentų galiojimo panaikinimu kelyje.