Kelių eismo taisyklės (KET) nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kiti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ar kitų įstatymų, nustatančių eismą keliuose, įgyvendinamieji teisės aktai negali prieštarauti šioms Taisyklėms. Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų.

Garso signalo naudojimas ir jo reikšmė KET
Automobilių signalai yra skirti kaip įspėjamieji įtaisai, o ne kaip nekantrumo įrankiai. Pagal Lietuvos kelių eismo taisykles, signalas gali būti naudojamas tik siekiant išvengti pavojaus. Tai reiškia, kad vairuotojai negali naudoti signalo norėdami parodyti nusivylimą, pasisveikinti ar signalizuoti apie ketinimus, pavyzdžiui, persirikiuoti į kitą eismo juostą.
Kada garso signalas yra pateisinamas?
- Jei pėsčiasis netikėtai išeina į važiuojamąją kelio dalį, jam ir kitiems vairuotojams įspėti gali būti naudojamas trumpas signalas.
- Kaimo keliuose, lenkiant kitą automobilį, signalas gali būti naudojamas, jei yra rizika, kad kitas vairuotojas nepastebėjo manevro.
- Jei kitas vairuotojas pradeda keisti eismo juostas nepastebėdamas jūsų automobilio, susidūrimui išvengti gali būti naudojamas trumpas garso signalas.
Ekspertai pabrėžia, kad vairuotojai turėtų naudoti signalą kaip paskutinę išeitį. Jei yra kitų būdų įspėti, pavyzdžiui, mirksėti priekiniais žibintais arba stabdyti, jiems reikėtų teikti pirmenybę.
Netinkamo garso signalo naudojimo pasekmės
Neteisingas garso signalo naudojimas yra įprastas, ypač miestuose. Signalo naudojimas ne leistinomis sąlygomis laikomas kelių eismo taisyklių pažeidimu. Nors baudos yra gana mažos, palyginti su rimtais kelių eismo taisyklių pažeidimais, pakartotinis netinkamas naudojimas gali užtraukti didesnes sankcijas arba įspėjimus.
Techniniai reikalavimai transporto priemonėms ir vairuotojo pareigos
Draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, ar joje yra pirmosios pagalbos, gaisrinės saugos, avarinio sustojimo vietos ženklinimo ir kitos atitinkamai transporto priemonės rūšiai privalomos priemonės, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę.
Kada galima tęsti kelionę su gedimu?
Jeigu važiuojanti transporto priemonė sugenda ir dėl to neatitinka techninių reikalavimų, o gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojas, laikydamasis būtinų atsargumo priemonių, gali važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos, išskyrus Taisyklių 234 punkte nustatytus atvejus. Šis punktas draudžia važiuoti motorine transporto priemone, traktoriumi, savaeige mašina, jeigu:
- 234.5. (nėra specifinio punkto, susijusio su neveikiančiu garso signalu, tačiau bendras techninio netvarkingumo apibrėžimas galėtų apimti)
Taigi, nors tiesiogiai nenurodyta, kad neveikiantis garso signalas yra draudimas važiuoti, KET akcentuoja, kad transporto priemonė turi būti tvarkinga ir atitikti techninius reikalavimus. Garso signalas yra įspėjamasis įtaisas, skirtas užtikrinti eismo saugumą, todėl jo neveikimas gali būti traktuojamas kaip techninis trūkumas, keliantis pavojų eismo saugumui. Todėl rekomenduojama su neveikiančiu garso signalu į viešąjį eismą nevykti.
Dažniausi KET pažeidimai ir vairuotojų atsakomybė
Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. Taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Sustojimo pažeidimai
Labai dažna klaida, pastebima ypač piko metu, kai judant spūstyje yra pėsčiųjų perėjų arba sankryžų. Vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją, kol pėstieji, kuriuos privaloma praleisti, neišėjo iš jo užimamos eismo juostos, taip pat jeigu už jos yra kliūtis (grūstis ir panašiai), dėl kurios reikėtų sustabdyti transporto priemonę. Draudžiama sustoti ir stovėti:
- Pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų perėjų.
- Sankryžoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai.
Posūkio signalai sankryžose
Ne vienas vairuotojas susidūrė su situacija, kai kelių eismo juostų sankryžoje, kairėje eismo juostoje stovintys automobiliai posūkio signalą (į kairę) įjungia tik užsidegus žaliam šviesoforo signalui. Tokiu atveju iš paskos esantys vairuotojai yra suklaidinami. Pirmiesiems pavėluotai įjungus posūkio signalą, antrieji jau visaip bando įlisti į juostą dešiniau.
Ilgųjų šviesų naudojimas
Daugelis vairuotojų, ypač pradedantieji, važiuodami iš paskos kitų automobilių, nors ir nėra iš priešpriešiais atvažiuojančiųjų, sėkmingai važiuoja įsijungę ilgąsias šviesas, kas yra pažeidimas ir akina kitus eismo dalyvius.
Chuliganiškas vairavimas
Grubus vairavimas, laviravimas eismo juostomis, "užkišinėjimas", pavojingų situacijų sukėlimas, įvairūs staigūs manevrai, verčiantys kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti ar keisti eismo kryptį, taip pat "auklėjimas" kitų vairuotojų aplenkiant ir staigiai stabdant prieš juos bei daugelis kitų grubių KET pažeidimų, kurie kelia pavojų eismo ir (ar) žmonių saugumui, yra traktuojami kaip chuliganiškas vairavimas. Už chuliganišką vairavimą yra griežtai baudžiama su teisės vairuoti atėmimu (žr. ANK 420 str.).
Šviesoforo signalų nepaisymas
Paskutiniu metu labai pastebimas reiškinys: pradėjus mirksėti žaliam šviesoforo signalui, dauguma vairuotojų net nebando lėtinti ir ruoštis sustoti, bet atvirkščiai, pagreitina ir skuba įvažiuoti į sankryžą. Kaip taisyklė, iš paskos dar būtinai skuba 1-2 vairuotojai, kurie jau tikrai įvažiuoja į sankryžą degant geltonam-raudonam signalui. Už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui gresia bauda arba (ir) teisės vairuoti atėmimas (žr. ANK 417 str.).
Neveikiantys žibintai
Pasitaiko atvejų, kai tamsiuoju paros metu eisme dalyvauja transporto priemonės su neveikiančiais žibintais (ypač galiniais, kurie pačiam vairuotojui sunkiau pastebimi). Patartina kartais pasitikrinti, ar veikia visi žibintai.
Pėstieji tamsiuoju paros metu
Labai dažnas reiškinys, ypač užmiestyje, kai pėstieji nesilaiko jiems privalomų KET reikalavimų tamsiuoju paros metu. Pėstieji, eidami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą.
Dviratininkai ir pėsčiųjų perėjos
Pastebėta, kad dviratininkai dažnai kerta važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjose važiuodami dviračiu. Nuo 2014-10-11 tai daryti draudžiama (patikslinta 2016-11-02).
Nematomi valstybinio numerio ženklai
Pastebėta, jog vairuotojai pradėjo nebesirūpinti valstybinių numerių matomumu. Tai ypač pastebima šlapiuoju metų laiku, kai numeriai būna apnešti purvu (tiek priekyje, tiek gale), ko pasekoje sunku įžiūrėti arba visai nesimato jame esantys ženklai. Tai yra grubus pažeidimas, prilyginamas numerio užmaskavimui ir už tai yra griežtai baudžiama su (be) teisės vairuoti atėmimu (žr. ANK 415 str.).
tags: #ar #draudziama #vaziuoti #automobiliu #jei #neveikia