BTA KASKO draudimas yra skirtas apsaugoti transporto priemonę nuo įvairių netikėtumų kelyje. Jis apima nuostolių kompensavimą dėl avarijų, stichinių nelaimių, tokių kaip audros metu ant automobilio užvirtęs medis, ar kasdienių incidentų, pavyzdžiui, prakirstos padangos ar sudužusio stiklo. BTA taip pat siūlo papildomas paslaugas, tokias kaip pagalba kelyje ir keleivių draudimas nuo netikėtumų.
BTA KASKO privalumai ir teikiamos paslaugos
KASKO draudimas suteikia ramybę, nes greitai kompensuojamos patirtos išlaidos dėl įvykusios avarijos. Be finansinės kompensacijos, BTA teikia platų pagalbinių paslaugų spektrą:
Techninė pagalba kelyje
Jeigu dėl netikėtai sugedusio automobilio negalite tęsti kelionės, BTA pagalbos kelyje tarnyba padės iškviesdama specialistą, kuris nustatys gedimą ir atliks įmanomus remonto darbus kelyje. Tai apima ratų keitimą į rezervinį, automobilio užvedimą užvedimo laidų pagalba, apsaugos sistemos gedimų šalinimą, užblokuotų durų atidarymą, užšalusių spynelių atrakinimą, automatinės pavarų dėžės atblokavimą, aušinimo sistemos problemų šalinimą ir skysčio papildymą, bei kitus smulkius remonto darbus. Šie remonto darbai atliekami nemokamai.
Taip pat, jei baigėsi degalai, paskambinus +370 5 2600 600, BTA pagalbos kelyje tarnyba juos pristatys, kad galėtumėte nuvykti iki artimiausios degalinės. Degalai pristatomi nemokamai, tačiau išlaidas už kurą padengia klientas.
Automobilio transportavimas ir saugojimas
Jeigu sugedusio automobilio neįmanoma pataisyti vietoje, BTA jį transportuos iki artimiausio automobilių serviso arba Jūsų pageidaujamos vietos. Įvykių skaičius Lietuvos Respublikos teritorijoje yra be apribojimų. Jei po techninio gedimo, incidento ar autoįvykio reikalinga Jūsų transporto priemonės apsauga, bus suorganizuotas jos saugojimas net iki 14 parų laikotarpiui.
Taksi paslaugos
Jeigu savo automobiliu negalite tęsti kelionės, o automobilių tarnyba evakuoja automobilį, BTA nuveš vairuotoją ir keleivius į nurodytą vietą iki 60 km atstumu. Paslaugos limitas - 100 eurų. Ši paslauga teikiama tik tuo atveju, kai pasinaudojama ir transportavimo paslauga.
Veiksmai įvykus eismo įvykiui ir žalos deklaravimas
Patekus į eismo įvykį, patariama daryti viską, kad būtų išvengta galimų didesnių nuostolių. Svarbu:
- Jeigu avarijos metu nukentėjo žmogus, kuo greičiau padėkite nukentėjusiam arba iškvieskite greitąją medicinos pagalbą.
- Jeigu avarijos metu sužeistųjų nėra, bet yra apgadintos transporto priemonės, eismo įvykio dalyviai turi užpildyti eismo įvykio deklaraciją.
- Tuo atveju, jeigu dėl įvykio aplinkybių su apgadintos transporto priemonės vairuotoju susitarti nepavyksta, rekomenduojama išsikviesti policiją.
- Per 3 darbo dienas apie įvykį praneškite BTA telefonu +370 5 2600 600 arba užpildę formą BTA interneto svetainėje bta.lt.
- Pateikite reikiamus dokumentus: automobilio registracijos ir vairuotojo pažymėjimus, užpildytą eismo įvykio deklaraciją arba policijos išduotą pažymą.
Gavus visus reikalingus dokumentus, BTA informuos Jus apie priimtą sprendimą dėl draudimo išmokos ir/arba pasiūlys autoservisą, kuriame galėsite atlikti transporto priemonės remonto darbus.
Avarija „Via Balticoje“: iš sumaitoto automobilio žmones vadavo ugniagesiai
Žalos atlyginimo vertinimas ir galimi ginčai
Draudimo išmokos dydis dažnai tampa ginčų objektu. Nors kai kurie klientai liko nustebinti sprendimų priėmimo operatyvumu ir maloniu aptarnavimu, kiti susiduria su problemomis.
Nesutarimai dėl žalos įvertinimo
Pasitaiko atvejų, kai draudimo bendrovės nustatyta žalos suma netenkina transporto priemonės savininko. Pavyzdžiui, Tomas, nesutikęs su BTA pateiktu pasiūlymu, kreipėsi į nepriklausomą žalų ekspertą, kuris įvertino, kad automobilio remontas kainuos brangiau. Tačiau, draudimo bendrovės atstovai pareiškė, kad neatsižvelgs į nepriklausomo eksperto ekspertizę, o išmokės tokią pinigų sumą, kurią nustatė jie patys. Klientai taip pat skundžiasi dėl per mažų remonto darbų įkainių sąmatoje ir detalių neįtraukimo.
Draudimo bendrovės pozicija
BTA Transporto žalų reguliavimo skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius paaiškina, kad draudimo įmonės atstovai, nustatydami transporto priemonės žalą, kreipiasi į keletą skirtingų remonto įmonių, o išmokos dydis suskaičiuojamas pagal pateikiamą vidurkį. Jis atkreipia dėmesį, kad kai kuriais atvejais draudimo bendrovė pati samdo atskirus vertintojus tam, kad būtų nustatomas žalos dydis. Išmokos suma gali skirtis dėl to, kad nepriklausomi vertintojai skirtingai nustato įkainius. Dažnu atveju nepriklausomas vertintojas apskaičiuoja žalą taikydamas didesnius serviso darbų įkainius ir naujų originalių dalių kainas, net jei automobilis jau nebe pirmos jaunystės.
BTA atsižvelgia į nepriklausomo vertintojo išvadas tais atvejais, kai jos atitinka realią remonto kainą. Jie atlieka analizes, kuriomis remiantis, gali patikrinti, kiek nepriklausomo vertintojo išvadose pateikta kaina yra reali ir atspindi situaciją rinkoje.
Ką daryti, jei nesutinkate su išmokos dydžiu?
Lietuvos banko (LB) Finansinių paslaugų ginčų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis teisininkas Laurynas Žižys pataria, į ką turėtų atkreipti dėmesį kiekvienas automobilio vairuotojas, jeigu nėra sutinkama dėl draudikų siūlomo išmokos dydžio:
- Pirmiausia, turėtumėte raštu kreiptis į draudimo bendrovę ir pateikti nepriklausomo žalų eksperto ar turto vertintojo skaičiavimus.
- Jeigu per 15 darbo dienų draudimo bendrovė neatsakys arba atsakymas žmogaus netenkins, jis gali kreiptis į LB arba tiesiai į teismą, prašydamas išnagrinėti kilusį ginčą.
L. Žižys pastebi, kad nepriklausomo žalų eksperto nuomonė, kuomet yra vertinamas žalos dydis, yra svarbi, tačiau tai - ne vienintelis ir nenuginčijamas žalos dydžio įrodymas. Draudikai gali atsižvelgti į nepriklausomo turto vertintojo nuomonę, tačiau vadovautis vien ja neprivalo, ypač jeigu turi surinkę pakankamai duomenų apie tai, kad vertintojų apskaičiuota remonto kaina yra didesnė nei būtinosios ir pagal vidutinius įkainius apskaičiuotos remonto išlaidos.
Remiantis teismų praktika, turto vertinimo ataskaitos neturi didesnės įrodomosios vertės nei kiti įrodymai, pavyzdžiui, remonto paslaugas teikiančių įmonių parengtos sąmatos.
Svarbiausia, kad eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims ir jų turtui padaryta žala būtų atlyginta teisingai, atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus būtinųjų remonto išlaidų ir vidutinės rinkos kainos, kitus svarbius kriterijus. Jeigu draudikas vertintų, kad žalų eksperto skaičiavimai atspindi būtinųjų išlaidų ir vidutinės rinkos kainos kriterijus, jis gali visiškai ar iš dalies sutikti su vertintojo nuomone. Tokių atvejų praktikoje pasitaiko ir LB paprastai nepasiekia, nes draudikai ir klientai nesutarimus išsprendžia patys.
L. Žižys užsimena, kad praktikoje yra buvę ir tokių atvejų, kai nustatomi įkainiai yra didesni už originalių detalių kainas, ar net didesni nei Lietuvos rinkoje realiai taiko atitinkamų automobilių originalių dalių gamintojų importuotojai ar gamintojų autorizuoti servisai.
Lietuvos bankas ragina tiek vairuotojus, patekusius į avarijas, tiek draudikus rinktis teisingąją praktiką ir prieš automobilio remontą susitarti, kokiame servise ir kokiomis sąlygomis bus tvarkomas automobilis. Be to, raginama apsitarti ir nuspręsti, ar automobilis bus tvarkomas nukentėjusio asmens pasiūlytame servise, ar draudikų. Tokiu atveju automobilis atstatomas į iki eismo įvykio buvusią būklę, o draudikas draudimo išmoką paprastai moka tiesiai remonto bendrovei, atsižvelgęs į prieš remonto darbus suderintą remonto darbų sąmatą.
Ar gyventojai gali išsireikalauti didesnės išmokos?
Žalų administravimo centro „Celerauto“ vadovas Kęstutis Bartkevičius atkreipia dėmesį, kad jei transporto priemonė buvo draudžiama KASKO draudimu, tuomet nepriklausomo eksperto vertinimas visiškai nepadės, mat tokiam draudimo tipui yra nustatytos atskiros taisyklės, pagal kurias skaičiuojama išmoka.
Pasak K. Bartkevičiaus, draudimo bendrovė atsižvelgia į visą visumą aspektų: koks automobilis, kokia rida, kokia būklė ir vėliau nustato serviso įkainius. Faktas, kad klientui sumokama suma yra gerokai mažesnė, nei kainuotų remontas, jeigu klientas remontuotų servise. Klientas gali išsireikalauti daugiau pinigų, bet reikės padirbėti: rašyti pretenziją draudimo bendrovei, gavus atsakymą, kreiptis į LB, prireikus - į teismą. Šie keliai yra sudėtingi paprastam žmogui, ir draudimo bendrovės tuo naudojasi.
Avarija „Via Balticoje“: iš sumaitoto automobilio žmones vadavo ugniagesiai
Statistika ir teismų praktika
LB surinkti duomenys rodo, kad nesutarimų, susijusių su transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, pastaruoju metu mažėja. Per visus 2022 metus į LB su prašymais nagrinėti ginčus arba paklausimais kreipėsi 79 žmonės, išnagrinėta 20 su privalomuoju draudimu susijusių ginčų. Dar 22 atvejais nesutarimus ginčo šalys išsprendė taikiai. Šie rodikliai apima ne tik ginčus dėl draudimo išmokos dydžio, bet ir kitus su minėtomis sutartimis susijusius aspektus, pavyzdžiui, kai yra nesutariama, ar įvykis yra draudžiamasis. Taigi nesutarimų būtent dėl žalos ir draudimo išmokos dydžių buvo dar mažiau, o praėjusių metų rodikliai yra mažiausi nuo 2016 metų.
Teisminėje praktikoje, pavyzdžiui, civilinėje byloje Nr. 2017 m., ieškovas A. Z. prašė priteisti solidariai iš atsakovų AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ir S. J. žalos atlyginimą, nes eismo įvykio metu A. Z. priklausantis automobilis buvo apgadintas S. J. vairuojamo automobilio. Nors atsakovas savo kaltę dėl autoįvykio ir automobilio apgadinimo pripažino, AAS „BTA Insurance Company“ filialas Lietuvoje atlygino tik dalį patirtos žalos.