Apsinuodijimas antifrizu katėms: simptomai ir gydymas

Apsinuodijimas antifrizu, kurio pagrindinė sudedamoji dalis yra etilenglikolis, yra viena pavojingiausių intoksikacijų, galinti kelti grėsmę gyvūnų, ypač kačių, gyvybei. Etilenglikolis yra saldaus skonio, bespalvis, bekvapis skystis, plačiai naudojamas pramonėje, visų pirma kaip aušinimo skystis ir priemonė nuo langų apledėjimo. Katės yra itin jautrios šiai toksikozei, ir net nedidelis kiekis gali būti mirtinas.

Kas yra etilenglikolis ir kodėl jis pavojingas?

Etilenglikolis - tai paprasčiausias, mažiausios molekulinės masės glikolis, t. y. medžiaga, kurios molekulė turi dvi hidroksilo (-OH) grupes. Jis naudojamas automobilių aušinimo skysčiuose (antifrizuose, dažniausiai 95 proc. koncentracijos), stabdžių skysčiuose, oro kondicionieriuose, plastiko gamybai, kaip tirpiklis ir kitur. Pastaraisiais metais etilenglikoliu vis dažniau užpildomos patalpų šildymo sistemos.

Net ir nedidelis šios medžiagos kiekis, patekęs į organizmą, yra mirtinai pavojingas. Pats etilenglikolis nėra toks nuodingas, tačiau organizme jis yra paverčiamas kepenyse į labai toksiškus šalutinius produktus - glikoaldehidą, glikolio rūgštį ir oksalo rūgštį. Būtent šie metabolitai pažeidžia smegenis, inkstus ir kepenis. Glikoaldehidas slopina centrinę nervų sistemą (CNS), prasideda sunki metabolinė acidozė audiniuose. Vienas iš glioksilo rūgšties metabolitų yra oksalo rūgštis, kuri, jungdamasi su kalciu, sudaro kalcio oksalato kristalus, sukeliančius kristaluriją ir pažeidžiančius inkstų kanalėlius.

Kačių gaištamumas apsinuodijus etilenglikoliu gali būti labai didelis. Minimali mirtina dozė katei yra vos 1,5 ml/kg. Tai reiškia, kad maždaug 4 kg sveriančiai katei mirtinoms traumoms patirti reikia tik 6 ml.

Kaip katės apsinuodija antifrizu?

Paprastai gyvūnai apsinuodija antifrizu, kai jis iš automobilio radiatoriaus patenka ant žemės, kur gyvūnas jį palaižo ir nuryja. Taip pat gyvūnai gali apsinuodyti dėl žmonių neapdairumo, palikus be priežiūros atviras talpas su šiais skysčiais. Antifrizas yra atpažįstamas pagal jo ryškiai žalią spalvą ir saldų skonį, kuris yra patrauklus gyvūnams, ypač žiemą, kai lauke nėra kitų skysčių.

Apsinuodijimo etilenglikoliu simptomai katėms

Klinikinių simptomų išreikštumas priklauso nuo suvartoto etilenglikolio kiekio. Etilenglikolis greitai absorbuojamas į organizmą - vos po 3 valandų po suvartojimo gyvūno kraujyje pasiekiama didžiausia koncentracija.

Ankstyvieji simptomai (0,5-12 val. po suvartojimo)

Pirmieji etilenglikolio apsinuodijimo požymiai gali būti letargija, nekoordinuota eisena ir vėmimas. Ši stadija vadinama CNS slopinimo arba neurologine. Katės, apsinuodijusios etilenglikoliu, gali patirti šiuos simptomus:

• Anoreksija (apetito praradimas)
• Seilėtekis
• Pykinimas ir vėmimas
• Opos snukio gleivinėje
• Poliurija (dažnas šlapinimasis) ir polidipsija (padidėjęs troškulys) - katėms polidipsija nebūna, tačiau osmosinė diurezė išlieka, todėl vystosi dehidracija.
• Slopinama CNS veikla, gyvūnai pasidaro mieguisti
• Atsiranda pažeidimų smegenėlėse, ataksija (koordinacijos sutrikimas)
• Raumenų mėšlungis, raumenų trūkčiojimas
• Susilpnėję refleksai
• Slopinamas gliukozės ir serotonino metabolizmas

Vėlesni simptomai (12-72 val. po suvartojimo)

Kitame etape organizme, daugiausia inkstuose, susidaro kalcio oksalato kristalai, kurie sukelia inkstų pažeidimus. Apsinuodijimo prognozė bloga, jei inkstų pažeidimas progresuoja.

• Sumažėja šlapimo gamyba, vystosi oligurija (sumažėjęs šlapinimasis)
• Inkstai būna skausmingi ir padidėję
• Organizme kaupiasi toksinai, kurie sukelia vėmimą, viduriavimą ir labai pablogina bendrą būklę
• Atsiranda traukuliai ir koma
• Galiausiai gyvūnas nugaišta dėl ūminio inkstų nepakankamumo.

Dauguma žmonių į veterinarijos kliniką kreipiasi vėlyvose apsinuodijimo stadijose, kai inkstų pažeidimas yra ryškus. Veterinarijos gydytojui gali būti sunku nustatyti diagnozę, nes retai pastebima, kad katė laižė antifrizą. Apsinuodijimo simptomai nėra specifiniai ir gali būti labai skirtingo sunkumo, priklausomai nuo kiekio ir laiko nuo prarijimo.

Diagnostika

Apsinuodijimas etilenglikoliu diagnozuojama remiantis anamnezės duomenimis, klinikiniais simptomais ir laboratoriniais tyrimais. Geriausias būdas patvirtinti apsinuodijimą etilenglikoliu - matuoti jo koncentraciją kraujyje. Taip pat svarbūs tyrimai yra:

• Šlapimo tyrimas: gali patvirtinti apsinuodijimą etilenglikoliu ir inkstų pažeidimą. Šlapimo nuosėdų mikroskopija, ieškant kalcio oksalato monohidrato arba dihidrato kristalų.
• Kraujo tyrimas: kokybinis etilenglikolio nustatymas kraujyje.
• Šlapimo apšvietimas ultravioletiniais spinduliais (Vudo lempa): jeigu antifrizo sudėtyje buvo fluoresceino, šlapimas turėtų šviesti mėlynai žalia spalva.
• Biocheminiai kraujo tyrimai: gali rodyti padidėjusią azoto turinčių medžiagų koncentraciją kraujyje (azotemiją), kas rodo blogą prognozę.

Gydymas

Apsinuodijus etilenglikoliu, svarbiausia yra kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytoją. Prognozė yra gera, jei gydymas pradedamas per 8 valandas nuo prarijimo. Todėl absoliučiai būtina kuo greičiau susisiekti su veterinarijos gydytoju!

Pirmoji pagalba ir detoksikacija

Stengiamasi mažinti etilenglikolio absorbciją:

• Vimdymas: rekomenduojamas gyvūnų vimdymas, jei apsinuodijimas įvyko neseniai.
• Skrandžio plovimas: atliekamas iki 1 val. po apsinuodijimo.
• Detoksikacinė hemodializė: indikuotina kuo ankstyvesnė, tačiau tai sunku pritaikyti praktikoje, ypač pirmosiomis apsinuodijimo valandomis.

Priešnuodžiai

Gydymas priešnuodžiais turi du tikslus: slopinti etilenglikolio metabolizmą ir skatinti netoksiškų metabolitų susidarymą.

• Etanolis: skiriamas etanolio, turinčio didesnį afinitetą alkoholdehidrogenazei nei etilenglikolis. Nors daugelis autorių siūlo 20-30 proc. etanolio lašinti į veną, dėl galimo nepageidaujamo poveikio kraujagyslėms ir kraujo ląstelėms siūloma į veną skirti ne didesnės kaip 7-10 proc. koncentracijos etanolio. Paprasčiau etanolio skirti peroraliai, naudojant 40 proc. stiprumo alkoholinius gėrimus (pvz., degtinę), skiestus vandeniu santykiu 1:1 arba 3:1.
• Fomepizolis: tai alkoholdehidrogenazės inhibitorius, blokuojantis fermentą, kuris skaido etilenglikolį. Deja, dėl didelės kainos ir neprieinamumo Lietuvoje, jis praktiškai nenaudojamas.

Palaikomasis gydymas

• Metabolinė acidozė: geriausiai koreguojama hemodializės metu. Iki hemodializės lašinama 4,2 proc. natrio hidrokarbonato tirpalo į veną.
• Hipokalcemija: esant sunkiai hipokalcemijai (kai jonizuoto kalcio yra mažiau kaip 0,7 mmol/l arba yra simptomų, tokių kaip raumenų trūkčiojimas), į veną švirkščiama 10 proc. kalcio druskų.
• Kiti vaistai: žmonėms gydyti vartojami magnio sulfatas, piridoksinas, tiaminas ir folio rūgštis. Veterinarijoje jų naudojimas gali būti koreguojamas.

Prevencija

Galima lengvai išvengti apsinuodijimo antifrizu, laikantis paprastų saugumo priemonių:

• Laikymas: antifrizą laikykite tik originalioje, sandarioje pakuotėje, su aiškia etikete, aukščiau ir užrakinamoje vietoje, nepasiekiamoje vaikams bei augintiniams. Niekada jo neperpilkite į butelius, kurie primena sultis ar limonadus.
• Išsiliejimas: jei antifrizas išsiliejo, nedelsdami jį sugirkite sugeriančia medžiaga (katino kraikas, smėlis, popierius), viską surinkite į sandarią talpą ir utilizuokite pagal vietos taisykles; paviršius nuplaukite.
• Atviros talpos: nepalikite atvirų talpų ar „laikinai paliktų“ indų garaže - saldokas etilenglikolio skonis vilioja gyvūnus.
• Alternatyvos: buitiniame ūkyje, jei tai neprieštarauja gamintojo reikalavimams, rinkitės propilenglikolio pagrindo aušinimo skysčius - jie yra mažiau toksiški, tačiau vis tiek turi būti laikomi atsargiai.

tags: #apsinuodijimas #antifrizu #kate