Lietuvoje vis griežčiau vertinamas neatsakingas elgesys gamtoje. Seimas pritarė įstatymų projektams, kuriais sugriežtinamos sankcijos už aplinkosaugos pažeidimus, nustatant atsakomybę ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims. Ši reforma skirta ne tik atgrasyti nuo pažeidimų, bet ir užtikrinti veiksmingesnę aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę.
Sankcijų griežtinimo priežastys
Seimo Aplinkos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė pažymi, kad esamos sankcijos pažeidėjų neatbaido. Tai įrodo faktas, jog neteisėta žvejyba užsiimančių ir aplinkai žalą darančių asmenų, kurie jau yra kelis kartus bausti, skaičius išlieka didelis. Anksčiau taikytos simbolinės, pavyzdžiui, 30 eurų baudos, nebuvo proporcingos nei pažeidimo mastui, nei aplinkos apsaugos pareigūnų patiriamoms sąnaudoms.
Anot aplinkos viceministrės Ramintos Radavičienės, pokyčiai yra būtini, nes dabartinės baudos neatgraso nuo pažeidimų. Siekiama panaikinti galimybes išsisukti nuo atsakomybės, labiau gerbti pareigūnų darbą ir nuoširdžiai saugoti gamtinius išteklius.
Naujos baudos ir įmonių atsakomybė
Įstatymų pakeitimai numato gerokai didesnes pinigines nuobaudas. Svarbiausi pokyčiai apima:
- Atliekų tvarkymo pažeidimai: Už neteisėtą atliekų išmetimą į aplinką juridiniams asmenims gresia baudos iki 84 tūkst. eurų.
- Geoterminiai gręžiniai: Žemės gelmių registre neįregistruotų sistemų naudojimas juridiniams asmenims užtraukia baudą nuo 900 iki 3 tūkst. eurų.
- Leidimų neturėjimas: Už taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimo neturėjimą baudos padidintos iki 10-30 tūkst. eurų.
Svarbi nuostata: sankcijos už pažeidimą negalės būti mažesnės nei gauta ekonominė nauda. Sunkiausių juridinio asmens padarytų pažeidimų atveju bauda galės siekti iki 3 proc. ūkio subjekto metinės apyvartos.
Pareigūnų įgaliojimų plėtra
Naujos redakcijos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas suteikia pareigūnams platesnius įgaliojimus:
- Galimybė operatyviau patekti į teritorijas, kuriose įtariami pažeidimai.
- Teisė nedelsiant stabdyti ūkinę veiklą, keliančią grėsmę aplinkai.
- Leidimas naudoti vietos nustatymo ir vaizdo stebėjimo įrangą pažeidėjų išaiškinimui.
- Teisė naudoti šaunamąjį ginklą pareigūnams, atliekantiems gyvosios gamtos apsaugos funkcijas, siekiant užtikrinti jų saugumą.
Didžiausios žalos aplinkai atvejai
Lietuvos teismų praktika rodo, kad už padarytą didelę žalą gamtai tenka atlyginti milijonines sumas. Pavyzdžiui, įmonė „Akordas 1“ teismo sprendimu turėjo atlyginti 5,2 mln. eurų žalą už neteisėtą asfalto atliekų išpylimą Kuršių nerijoje. Dar didesnė bauda, siekianti daugiau nei 100 mln. eurų, buvo apskaičiuota už nelegalų sąvartyną Vilniaus rajone.
Teisinė atsakomybė ir žalos atlyginimas
Teoriškai Aplinkos apsaugos įstatymas įtvirtina pareigą atkurti aplinkos būklę iki pirminės padėties. Jei žala padaryta, asmenys privalo ne tik sumokėti baudą, bet ir padengti atkūrimo išlaidas. Kai pažeidimai peržengia administracinės atsakomybės ribas, taikoma Baudžiamasis kodeksas, pagal kurį už šiurkščius pažeidimus fiziniams asmenims gali grėsti laisvės atėmimas iki 6 metų, o juridiniams asmenims - veiklos apribojimas ar net likvidavimas.