Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ šiais metais skirs išskirtinį dėmesį automagistralių ir magistralinių kelių būklės gerinimui. Paprastojo remonto darbus planuojama vykdyti 170 kilometrų prasčiausios būklės automagistralių Vilnius-Kaunas-Klaipėda (A1), Vilnius-Panevėžys (A2) ir kitų magistralinių kelių ruožų. Apie 100 km šių darbų planuojama baigti šiais metais, o likusieji bus užbaigti kitąmet.
Dėl ilgą laiką buvusio nepakankamo finansavimo keliams bei praėjusios šaltos žiemos su ypatingomis orų sąlygomis vairuotojai pavasarį automagistralėse pastebėjo padidėjusį asfalto dangos pažeidimų - duobių ir išdaužų - skaičių. „Atstatome subyrėjusius Lietuvos kelius. Prasideda beveik 200 kilometrų intensyvių remonto darbų automagistralėse, magistraliniuose keliuose, kartu tvarkysime ir tiltus bei viadukus. Vien pagrindinėse transporto arterijose - Vilnius - Klaipėda ir Vilnius - Panevėžys numatyta sutvarkyti daugiau nei 120 kilometrų ruožų bei 24 tiltus ir viadukus. Kelininkų technika jau dirba ir regioniniuose keliuose“, - teigiama pranešime.
Šiemet automagistralėse numatyti neeiliniai darbai - bus tvarkoma daug skirtingų ruožų, o dalis jų drieksis per ilgus atstumus. Darbai apims ne tik dangos atnaujinimą, bet ir tiltų, viadukų, nuovažų bei kitų kelio infrastruktūros elementų tvarkymą. „Vis dėlto norime pabrėžti, kad šie darbai ir laikini nepatogumai yra būtini siekiant užtikrinti ilgalaikę kelių kokybę, didesnį eismo saugumą ir patogesnes keliones ateityje“, - pažymi „Via Lietuva“.
Konkretūs kelio ruožai ir rangovai
Automagistralė A1 (Vilnius-Kaunas-Klaipėda)
Automagistralėje A1 bus tvarkoma eilė skirtingų ruožų:
- nuo 39,29 iki 55,58 km (dešinėje pusėje, ties Elektrėnais) ir nuo 39,72 iki 50 km (kairėje pusėje)
- nuo 81,09 iki 83,42 km (dešinėje pusėje, Kauno prieigos)
- nuo 89,42 iki 94,34 km (dešinėje pusėje, Kauno prieigos)
- nuo 108,90 iki 111,44 km (dešinėje pusėje, Kauno prieigos)
- nuo 175,02 iki 182,93 km (dešinėje pusėje, ties Raseiniais)
- nuo 204,60 iki 207,67 km (kairėje pusėje, ties Kryžkalniu)
Ilgiausias automagistralėje A1 tvarkomas ruožas apims net apie 38 kilometrus - čia prasidės darbai ties Babtais (116,90 km) ir baigsis pravažiavus Ariogalą (iki 152,88 km) (dešinėje kelio pusėje). Taip pat bus tvarkoma ir kairė kelio pusė nuo 146,16 iki 147,9 km.
Dalyje šių ruožų rangos darbus vykdys bendrovės: UAB „YIT Lietuva“, UAB „Fegda“, AB „Kauno tiltai“ ir „Kelių priežiūra“. Tuo metu kiti rangovai paaiškės po viešųjų pirkimų procedūrų.
Šiuo metu pasirašytų rangos sutarčių yra už daugiau nei 12 mln. Eur, tuo metu inicijuota pirkimų dar už daugiau nei 100 mln. Eur.
Kiti magistraliniai keliai
Kelias A8 (Panevėžys-Aristava-Sitkūnai)
Paprastasis remontas bus vykdomas trijuose ruožuose:
- nuo 7,56 iki 8,33 km (abiejose pusėse)
- nuo 32,75 iki 46,82 km (ties Kėdainiais)
- nuo 52,69 iki 57,99 km (ties Panevėžiu)
Kelias A9 (Panevėžys-Šiauliai)
Darbus numatyta vykdyti ruože nuo 55,12 iki 57,42 km (abejose kelio pusėse, Radviliškio mieste).
Kelias A12 (Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas)
Paprastasis remontas vyks nuo 67,25 iki 80,41 km (tarp Šiaulių ir Kelmės) bei nuo 153,6 iki 156,0 km (Tauragės mieste).
Šiuo metu jau yra pasirašytos sutartys 4 iš 11 sutarčių projektų įgyvendinimui. Tarp rangovų - AB „HISK“, AB „Kauno tiltai“ ir AB „Eurovia Lietuva“, kiti paaiškės po viešųjų pirkimų procedūrų.
Šiai dienai pasirašytų rangos sutarčių yra už daugiau nei 13 mln. Eur, tuo metu inicijuota pirkimų dar už 40 mln. Eur.
Paprastojo remonto metodika ir eismo organizavimas
Paprastasis remontas taikomas tais atvejais, kai kelio konstrukcijos pagrindai vis dar yra tinkamos laikomosios gebos, tačiau viršutinė danga yra nusidėvėjusi. Šio remonto metu šalinami visi kelio dangos defektai - plyšiai, provėžos, deformacijos, visu dangos pločiu pilnu storiu arba iš dalies keičiant asfalto sluoksnius.
Siekiant užtikrinti sklandesnį eismą darbų metu, numatyta organizuoti transporto judėjimą laikinosiomis juostomis, išlaikant po dvi eismo juostas kiekviena kryptimi, išskyrus atvejus, kai tai techniškai neįmanoma, pavyzdžiui, ties remontuojamais tiltais. Taip pat bus įrengtos papildomos eismo saugumo priemonės - laikinas apšvietimas ties eismo pervedimais ir sankryžomis, o priešingų krypčių transporto srautai bus atskiriami konstrukciniais nukreipiamaisiais elementais ar atitvarais.
Kadangi tvarkomi ruožai sieks nuo kelių iki keliasdešimt kilometrų, vairuotojai raginami iš anksto planuoti keliones, įvertinti galimus eismo ribojimus bei numatyti ilgesnę kelionės trukmę. Taip pat rekomenduojama apsvarstyti alternatyvius maršrutus ir įvertinti, kad darbai gali sukelti papildomų nepatogumų.
Vairuotojų mokymai ir rinkos tendencijos
Daugelis didelių transporto įmonių, tokių kaip „Girteką Logistics“, investuoja į vairuotojų mokymus, siekdamos užtikrinti aukštą darbo kokybę ir saugumą. „Vairuotojui patikimas kelis šimtus tūkstančių kainuojantis vilkikas ir labai dažnai gerokai brangesnis krovinys. Todėl įmonė vairuotoju turi visiškai pasitikėti, būti tikra, kad jis gerai ir kokybiškai atliks savo darbą“, - apie svarbias priežastis, kodėl investuojama į darbuotojų mokymus, pasakoja „Girteką Logistics“ transporto veiklos direktorius Aidas Nakčiūnas.
Pasak O. Maniko, tiek vidaus, tiek tarptautiniai pervežimai krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausia leidžiama masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, yra valstybės licencijuojama veikla.
„Girteką Logistics“ šiuo metu dėsto dvylika programų: nuo bendrosios dalies ir „95 kodo“ mokymų iki ekonominio vairavimo ir vairavimo ekstremaliomis oro sąlygomis. „95 kodo“ mokymai - tai ES numatyta tvarka, reglamentuojanti vairuotojų, vežančių krovinius C1, C1E, C, CE kategorijų transporto priemonėmis, pradinės kvalifikacijos įgijimą ir jų periodinio mokymo tvarką.
Mokymai skiriasi įsidarbinusiems vairuotojams ir jau dirbantiems keletą metų. „Naujokui, nepaisant to, kiek profesionalaus vairavimo patirties jis turėjo prieš tai, suteikiame ne tik pagrindinių žinių apie „Girteką Logistics“, mūsų klientus ir jų griežtus reikalavimus, bet ir apie transporto priemones, priekabas, krovinių tvirtinimo reikalavimus“, - pasakoja „Girteką Logistics“ transporto veiklos direktorius. Ilgiau „Girteką Logistics“ dirbantiems vairuotojams stengiamasi suteikti papildomų žinių, pakartoti kursą. Tokiai metodikai pritaria ir O. Manikas.
„Mokymai aktualūs absoliučiai visiems, kadangi žinias periodiškai turi atnaujinti visi vairuotojai. Ar noriai patys vairuotojai dalyvauja mokymuose? „Girteką Logistics“ atstovas sako, kad didžioji dalis mokytis nori, tačiau pasitaiko ir išimčių. „Vienas ką tik mūsų įmonių grupėje įsidarbinęs vairuotojas pareiškė, kad mokymų jis nelankys. Nurodyta priežastis - vairuotoju jis dirba jau daugiau nei 20 metų ir yra vairavęs pačias įvairiausias transporto priemones. Be to, vienaip situacija atrodo dalyvaujant mokymuose, o kitaip - išvykus į reisą.“
Konkurencija ir saugumo aspektai
„Girteką Logistics“ teigia, kad dėl vietos po saule jiems tenka pakovoti jau šią dieną. „Ne vienoje šalyje transporto bendrovės stebimos lyg pro didinamąjį stiklą. Kodėl? Galima sakyti, kad stiprios Baltijos šalių ir Lenkijos transporto bendrovės išsikovojo vis didesnę rinkos dalį Europoje ir tai, žinoma, nelabai patinka seniai šiose rinkose dirbančioms bendrovėms. Be to, gaji stereotipas, kad „Rytų europiečiai - blogesni“. A. Nakčiūnas pastebi, kad vis daugiau dėmesio krovinius gabenantiems keliais skiriama potencialioms terorizmo grėsmėms ir paties vairuotojo saugumui besikeičiant geopolitinei situacijai Europoje. „Apie tai jau dabar kalba saugumu besirūpinančios organizacijos, asociacijos ir kt. Pašnekovas įvardija, kad realu, jog padidės techninių žinių poreikis - kaip jau minėta, vilkikų valdymas vis sudėtingesnis ir labiau kompiuterizuotas.“
Modernios degalinės ir vairuotojų patogumas
Rinkos tyrimų platforma „Statista“ dar 2024 m. atliko Europos mažmeninės degalų rinkos tyrimą. Nustatyta, kad 67 proc. vairuotojų pageidauja laiką taupančių aptarnavimo procesų, kurie leistų jiems greičiau grįžti į kelią. Akivaizdu, kad į operatyvumą orientuotos inovacijos tampa lemiamu konkurenciniu pranašumu ir formuoja ateities degalinių veidą.
Statistika iškalbinga: skaitmenizuotose degalinėse piko valandomis fiksuojamas 15-20 proc. didesnis klientų srautas nei tradicinio aptarnavimo stotyse. Panašūs poreikiai būdingi ne tik europiečiams. JAV patogaus pirkimo parduotuvių ir degalinių mažmeninės prekybos sektoriaus asociacijos (NACS) duomenimis, daugiau nei 60 proc. vartotojų degalinę renkasi ne pagal degalų kainą, o pagal patogumo ir greičio santykį.
JAV veikiantis „Sheetz“ degalinių tinklas pasiūlė visapusišką savitarnos patirtį: čia klientai gali užsisakyti maisto, gėrimų ir degalų per interaktyvius terminalus, o mobilioji programėlė leidžia iš anksto apmokėti paslaugas ir gauti specialių pasiūlymų. „Sheetz“ vienas pirmųjų įdiegė jutiklinius ekranus prie kolonėlių.
Vairuotojas, pildamas degalus, gali užsisakyti ir pietų. Kol bakas prisipildo, maistas jau būna paruoštas ir laukia prie specialaus langelio. Tai vieno sustojimo metu vairuotojams sutaupo vidutiniškai 4-5 minutes.
Panašiai elgiasi ir kiti Europos degalinių tinklai. Jungtinėje Karalystėje „Shell“ diegia sistemą „Pay at Pump“, leidžiančią atsiskaityti tiesiog prie kolonėlės naudojant banko kortelę ar mobiliąją programėlę - taip vidutinis sustojimo laikas sutrumpėja iki 4 minučių. Vokietijoje, „Aral“ degalinėse, veikianti sistema „Speed Pay“ leidžia naudotis bekontakčiais mokėjimais ir realiuoju laiku matyti laisvas kolonėles. Taip optimizuojami klientų srautai ir trumpinamas laukimo laikas.
Technologinės naujovės Lietuvoje
Lietuvoje laiko taupymo sprendimais išsiskiria degalinių tinklas „Circle K“, aktyviai pasitelkiantis technologines galimybes. Pasitelkiamos technologijos leidžia modernizuoti atsiskaitymo procesus. Kita laiką taupanti priemonė yra vairuotojo kišenėje - tai mobilioji programėlė.
Lietuva šioje srityje gerokai pažengusi į priekį: pavyzdžiui, „Circle K“ programėlė funkcijomis išsiskiria ne tik Baltijos šalyse, bet ir visoje Europoje - dar prieš kelionę ar jos metu galima pasirinkti norimą degalinę, realiuoju laiku matyti plovyklų eiles, rezervuoti laiką bei naudotis nuolaidomis.
Didžiausia inovacija taip pat slypi programėlėje - galimybė telefonu atsiskaityti ne tik už degalus, bet ir už plovyklą. Procesas paprastas: programėlėje pasirenkama kolonėlė, rezervuojama suma ir pradedami pilti degalai. Baigus procesą, sąskaita faktūra atsiunčiama tiesiai į elektroninį paštą.
Fizinėse erdvėse taip pat siūloma alternatyvų. Dalyje degalinių įrengtos unikalios Lietuvoje savitarnos kasos leidžia klientams greitai ir paprastai atsiskaityti už degalus ar prekes bei išvengti eilių. Dar vienas procesą spartinantis sprendimas - galimybė kortele sumokėti terminale tiesiog prie kolonėlės, jei nėra poreikio užsukti į parduotuvę.
Kad kompleksiniai, technologijomis grįsti sprendimai padeda sistemingai taupyti laiką, pripažino ir patys vairuotojai. Prieš kelerius metus „Circle K“ apklausė savo klientus ir nustatė, kad net 72 proc. respondentų pastebėjo, jog savitarnos ir mobilieji sprendimai jų vizitą degalinėse sutrumpino bent trečdaliu.
Greitis ir kokybė: maistas ir kava degalinėse
Automobilių apžvalgininkas Justas Lengvinas, praleidžiantis daug laiko išbandydamas transporto priemones įvairiose šalyse, teigia, kad jo sprendimą pasirinkti degalinę mieste dažniau nulemia patogi vieta ir kaina. Tačiau keliaujant svarbūs kiti kriterijai - nuo kavos kokybės iki procesų sklandumo ir operatyvumo.
„Žinoma, jei užsukama tik įsipilti degalų, geriausia, kai už juos galima susimokėti savitarnoje ir nereikia laukti eilėje prie kasos. Sustojimas degalinėje yra kelionės dalis, todėl itin svarbus procesų sklandumas. Maisto užsakymas ir paruošimas neturėtų trukti tiek, kiek kavinėje. Jei pavyksta sugaišti vos kelias minutes, o kava yra kokybiška, tokia degalinė palieka gerą įspūdį“, - sako žurnalistas.
J. Lengvinas teigia pats nesantis uolus mobiliųjų programėlių ar lojalumo programų naudotojas, tačiau vertina sprendimus, kuriais naudotis paprasta. Jo teigiamą įvertinimą pelno tie tinklai, kurie sugeba suderinti paslaugų greitį bei patogumą ir kartu išlaikyti aukštą kokybę.
„Maistas ir jo kokybė yra svarbūs, nes ilgesnėje kelionėje degalinėje pildomos ne tik automobilio, bet ir ekipažo atsargos. Lietuvoje veikiantys tinklai siūlo neblogų pasirinkimų norint užkąsti, o užsienyje greta degalinių dažnai įsikūrusios greitojo maisto užkandinės, tad pasirinkimas, kur sustoti, neretai priklauso ir nuo šio kriterijaus“, - mintimis dalijasi J. Lengvinas.
Nenuostabu, kad degalinės diktuoja ir kavos ritualų madas. 2024 m. vasarį „Intra Research“ atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 518 Lietuvos gyventojų, atskleidė, kad 61 proc. respondentų išsineštinę kavą dažniausiai perka degalinėse, o kavines renkasi 28 proc. apklaustųjų. Net 79 proc. jų nurodė, kad pagrindinė priežastis rinktis degalines - patogumas. 59 proc. respondentų taip pat nurodė, kad jų pirmasis pasirinkimas degalinėse perkant kavą yra „Circle K“.
Teisinės ir finansinės problemos: Z. Vaišvilos atvejis
Straipsnyje minima situacija su Z. Vaišvila, kuris sunkiai susižalojo 2016 m. birželio 29 d. nukritęs nuo laiptų. Jis patyrė daugybinius sužalojimus, įskaitant kaukolės, žandikaulio, stuburo, riešų ir alkūnės kaulų lūžius, taip pat stiprų smegenų sumušimą. Jam buvo atliktos kelios sudėtingos chirurginės operacijos. Tęsiamas jo gydymas, tačiau dėl kelio kryžminio raiščio rekonstrukcijos ir riešų būklės jis negali vaikščioti.
Medicininė prognozė yra bloga. Pernai gegužės 31 d. teismui pritaikius didelio masto laikinąsias apsaugos priemones, jo sąskaita banke buvo areštuota, jam leidžiama gauti tik minimalią mėnesinę algą (MMA). Jo sutuoktinės, bibliotekininkės R. Vaišvilienės, atlyginimas taip pat nedaug didesnis už MMA. Dukra Vaiva negali dirbti, nes priversta padėti tėvui.
Dėl šių aplinkybių signataro šeima neturi lėšų teisminei gynybai. Z. Vaišvila teigia, kad tik jis žino faktines aplinkybes ir medžiagą teismuose vykstančių bylų. Vien sausio-vasario mėnesiais buvo paskelbta apie 25 teismo posėdžius, nors tai tik dalis visų bylų.
Nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio teismai, spaudžiami oponentų teiginių, kad Z. Vaišvila, išleistas iš ligoninės, gali dalyvauti teismo posėdžiuose, pradėjo nebeatidėti bylų nagrinėjimo. Tris bylas teismai išnagrinėjo iš esmės Z. Vaišvilai nedalyvaujant, nors jis su tuo nesutiko ir prašė atidėti ar sustabdyti nagrinėjimą iki jo ligos pabaigos.
Teisėja Inga Staknienė, nepaisant to, kad buvo informuota apie sunkų Z. Vaišvilos sveikatos sutrikimą ir ketvirtą chirurginę operaciją, atmetė jo prašymą skirti medicininę ekspertizę. Vėliau ji išnagrinėjo iš esmės civilinę bylą dėl 35 000 EUR priteisimo iš jo, remiantis Seimo spaudos konferencijoje paskelbta informacija apie bankroto administratorių galimai apgaudinėjamą valstybę.
Z. Vaišvila teigia, kad 2016-03-07 UAB „Admivita“ be teisinio pagrindo, teismo ar antstolio dokumento, sulaikė atsiskaitymus su juo kaip su UAB „FF Lizingas“ bankroto byloje patvirtintu kreditoriumi. Šis sprendimas grindžiamas tuo, kad jis neperdavė dalies turto, kuris, jo manymu, buvo pavogtas galimai dalyvaujant ir pačiai UAB „Admivita“. Ikiteisminis tyrimas dėl vagystės, pradėtas 2014 m., buvo nutrauktas, tačiau vėliau teismas panaikino prokurorų nutarimus dėl jo nutraukimo ir nustatė, kad neatliktos būtinos procedūros.
R. Vaišvilienė ir Z. Vaišvila atkreipia dėmesį, kad po sunkios Z. Vaišvilos traumos teismo procesai tampa ne teisingumo nustatymu, o susidorojimu su jų šeima, pažeidžiant šalių lygiateisiškumą ir teisę būti išklausytam.
Jie prašo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Pirmininko R. Norkaus išaiškinimo, kaip elgtis Z. Vaišvilai - pažeisti medikų nurodymus ir aukoti sveikatą, ar sutikti su bylų nagrinėjimu oponentams teikiant melagingus paaiškinimus, o teismams priimant sprendimus be jo dalyvavimo.
Teisėjų tarybos prašoma apsvarstyti Civilinio proceso kodekse nustatytą reglamentavimą dėl civilinių bylų nagrinėjimo, kai bylos šalis, negalinti turėti atstovo, yra sunkiai sužalotas fizinis asmuo. Taip pat prašoma įvertinti teisėją Ingą Staknienę dėl civilinės bylos nagrinėjimo be Z. Vaišvilos dalyvavimo.
Prašoma administracine tvarka patikrinti civilinės bylos Nr.B2-866-413/2016 nagrinėjimą dalyje dėl UAB „FF Lizingas“ bankroto administratoriaus UAB „Admivita“ veiksmų be teisinio pagrindo sustabdant Z. Vaišvilos finansinių reikalavimų tenkinimą.
Padangų tvarkymas ir atsakomybė
Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad gyventojai, keisdami automobilio padangas autoservise, gali nemokamai palikti tiek padangų, kiek jų keičiama. Su vasarinėmis padangomis galima važiuoti nuo balandžio 1-osios, o nuo balandžio 10 d. prasideda privalomas vasarinių padangų naudojimas.
Interaktyviame žemėlapyje „Tvarkau Lietuvą“ vieni dažniausių pranešimų - apie pamiškėse paliktas padangas. Pagal galiojančius įstatymus už padangų tvarkymą atsakingi padangų gamintojai ir importuotojai. Pardavėjas turi pranešti pirkėjui, kad į padangos kainą jau įskaičiuotos ir jos sutvarkymo išlaidos.
Gyventojui per metus galima nemokamai priduoti iki penkių padangų savo gyvenamajai teritorijai priklausančiose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Viršijus leistiną kiekį nemokamai priduoti padangas, taikomi įkainiai.
Panaudotos padangos, alyva, filtrai, akumuliatoriai ir kitos transporto priemonių priežiūros ir remonto atliekos iš gyventojų nemokamai surenkamos stambiųjų atliekų surinkimo aikštelėse. Veiklos vykdytojas (pvz., automobilių servisai) privalo pagal nustatytus reikalavimus sutvarkyti visas transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusias atliekas. Jas grąžinti transporto priemonės savininkui ar naudotojui griežtai draudžiama.
Senas padangas ar jų atliekas galima perduoti tik turintiems teisę jas tvarkyti atliekų tvarkytojams, kuriuos rasite viešame atliekų tvarkytojų valstybės registre (ATVR). Šios paslaugos yra mokamos.
Didelių gabaritų transporto priemonių: traktorių, kombainų, vilkikų, autobusų ir pan. ūkininkai gali kreiptis į importuotoją ar pardavėją, iš kurio pirko padangas. Pardavėjas turi nemokamai jas išvežti ir sutvarkyti.
Pasitaiko atvejų, kai gyventojas, nusipirkęs žemės sklypą, jame randa didelių gabaritų transporto priemonių padangų atliekų. Tuomet reikia kreiptis į savivaldybę dėl galimybės priduoti atliekas apvažiavimo būdu arba kreiptis į atliekų tvarkytojus tiesiogiai.
Administracinių nusižengimų kodekse sugriežtinta atsakomybė už padangų išmetimą į aplinką. Baudos siekia nuo 200 iki 500 eurų už kiekvieną netinkamai atsikratytą padangos vienetą, bet jos neviršys 6 000 eurų. Taip pat gali būti skaičiuojama ir aplinkai padaryta žala.
Daugiabučių modernizavimas ir energijos taupymas
Kasmet vis daugiau iki 1993 m. statytų daugiabučių gyventojų ryžtasi pokyčiui - modernizuoti pastatus, norėdami ne tik sutaupyti, bet ir gyventi komfortiškai. „Vieno namo atnaujinimas dažnai išjudina ir visą kvartalą - aplinka tampa tvarkingesnė, saugesnė, vizualiai vientisa. Gyventojai jaučiasi ne tik savo buto, bet ir viso kiemo šeimininkais - įsitraukia, sprendžia bendras problemas. Tokios istorijos skatina ir kitus imtis iniciatyvos - kartais tie pokyčiai gali apimti gyvenamąjį rajoną ar net pakeisti viso miesto, miestelio veidą“, - sakė G.
Šiemet pristatomuose projektuose ypač dažnai bus matomi sprendimai, anksčiau laikyti išskirtiniais: ant stogų įrengiamos saulės elektrinės ir kolektoriai, naudojami šilumos siurbliai, įdiegtos išmanios mikroklimato valdymo sistemos.
Kita džiuginanti tendencija - augantis butų savininkų sąmoningumas ir įsitraukimas. „Žmonės vis dažniau supranta, kad renovacija - tai ne tik mažesnės sąskaitos. Tai ir sveikesnis oras, mažesnė gedimų, nuolatinių remontų rizika, didesnė būsto vertė. G.
Ne mažiau reikšmingas ir projekto poveikis aplinkai bei bendruomenei. „Reikėtų atsakyti sau į klausimus: ar sumažėjo CO₂ emisijos? Ar pastatas tapo saugesnis, atsparesnis triukšmui, patrauklesnis? Svarbu matyti ne tik skaičius, bet ir gyventojų kasdienybės pokyčius - kaip keičiasi jų įpročiai, santykis su aplinka“, - pažymėjo G.
2025 m. Lietuvoje buvo atnaujinti 359 daugiabučiai. 35 iš jų įsidiegė atsinaujinančiosios energijos technologijas - saulės elektrines, kolektorius, šilumos siurblius. Renovacija jau pagerino gyvenimo sąlygas beveik 13 tūkst. gyventojų.
APVA primena, kad daugiabučių atnaujinimui galima gauti valstybės paramą. Kompensuojamos ne tik energinį efektyvumą didinančios, bet ir komfortą bei estetiką užtikrinančios priemonės: balkonų išplėtimas, naujų įrengimas, dviračių saugyklos, įkrovimo stotelės, rūsių pritaikymas priedangoms.
tags: #amta #uab #reikalingi #vairuotojai