2019 m. spalio 16 d., 2 val. 57 min., Alytaus padangų perdirbimo gamykloje, esančioje Pramonės g., Šiauriniame pramonės rajone, kilo didelio masto gaisras. Ugniagesių pajėgos į įvykio vietą atvyko 3 val. 7 min. Nors atvira liepsna buvo užgesinta spalio 18 d., padangos toliau smilko, o gaisras buvo visiškai suvaldytas tik po 10 dienų, spalio 25 d.
Gaisro aplinkybės ir padariniai
Gaisro mastas ir priežastys
Gaisras apėmė įmonės 2000 m² ploto sandėlius, kuriuose buvo laikoma apie 1900 tonų panaudotų padangų. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įmonė, UAB „Ekologistika“, gaisro dieną patalpose buvo sukaupusi gerokai didesnį nei leistina padangų kiekį - daugiau nei 5000 tonų, kai pagal taršos leidimą buvo leidžiama laikyti ne daugiau kaip 1920 tonų. Be to, dalį padangų ji laikė UAB „Vivatrans“ patalpose, kuriose tai daryti buvo draudžiama. Per gaisrą sudegė virš 2000 tonų padangų.
Teismas nustatė, kad UAB „Ekologistika“ vadovas Juozas Cicėnas, veikdamas asmeniškai ir įmonių „Ekologistika“ bei „Vivatrans“ vardu, sistemingai pažeidė aplinkos apsaugos priežiūros ir naudojimo taisykles. Jis nurodė padangas sandėliuoti neleistinose vietose ir nepasirūpino tinkamos priešgaisrinės sistemos įrengimu, taip pat leido kauptis padangoms ir kitoms gamybos procese susidarančioms atliekoms. Šie pažeidimai turėjo lemiamos įtakos gaisro išplitimui ir sukeltai didžiulei žalai aplinkai.
Oro tarša ir ekstremali situacija
Dėl gaisro į orą išsiskyrė sveikatai pavojingos medžiagos, tokios kaip benzenas, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAA), polichlorinti dibenzo-p-dioksinai (PCDD) ir dibenzofuranai (PCDF), polichlorinti bifenilai (PCB), taip pat sunkieji metalai ir metaloidai (arsenas, kadmis, nikelis, cinkas, gyvsidabris, chromas, vanadis). Šios medžiagos išplito Alytaus apylinkėse, sukeldamos didelį visuomenės susirūpinimą.
Dėl oro taršos spalio 17 d. Alytaus rajone buvo paskelbta ekstremali situacija. Gyventojai buvo įspėti be reikalo neiti į lauką, atšauktos pamokos mokyklose, evakuotas netoliese esantis Medicininės reabilitacijos ir sporto centras. Veiklą nutraukė šalia gaisro židinio esančios įmonės.
Poveikio sveikatai tyrimas
Siekiant įvertinti gaisro poveikį gyventojų sveikatai, 2020-2023 m. buvo atliktas biomedicininis tyrimas. Jį vykdė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto Toksikologijos laboratorija ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras, bendradarbiaudami su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu ir Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Tyrime dalyvavo 341 žmogus, tarp jų Alytaus miesto ir rajono gyventojai, potencialios taršos zonoje atsidūrę žmonės bei gaisrą gesinę ugniagesiai-gelbėtojai. Jų rezultatai buvo lyginami su kitų, gaisro nepaveiktų, Lietuvos miestų ir rajonų gyventojų bei negesinusių ugniagesių rezultatais.
Tyrimo duomenys parodė, kad cheminių medžiagų koncentracijos tiriamųjų organizmuose (PAA, PCDDs, PCDFs, dalies PCB, metalų ir metaloidų) reikšmingai nesiskyrė nuo bendros Lietuvos populiacijos rodiklių. 94-100 proc. tiriamųjų organizmuose visų analizuotų cheminių medžiagų koncentracijos buvo žemiau nustatymo ribos. Nustatyti sveikatos nusiskundimai ir lėtinės ligos nėra sietinos su gaisro padariniais. Šie rezultatai liudija apie mažą aplinkos taršą šiomis medžiagomis. „Atliktas tyrimas ir jo rezultatai yra labai svarbūs ir reikšmingi, nes tai pirmas epidemiologinis tyrimas, kurį atliekant nustatytos ir palygintos pavojingų cheminių medžiagų koncentracijos atsitiktinai atrinktų Lietuvos gyventojų ir ugniagesių-gelbėtojų biologinėse terpėse (kraujyje, šlapime)“, - teigia Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos saugos skyriaus patarėja Dalia Žukienė.
Gaisravietės tvarkymas ir žalos atlyginimas
Po gaisro gamyklos teritoriją tvarkė valstybinė įmonė „Toksika“. Darbai, kainavę virš 2 mln. eurų, pradėti 2019 m. lapkričio pradžioje ir baigti 2020 m. kovo 17 d. Iš viso išrūšiuota virš 9 tūkst. tonų pavojingų atliekų, kurios buvo utilizuotos - palaidotos specialiame pavojingųjų atliekų sąvartyne Šiaulių rajone arba sudegintos pavojingųjų atliekų deginimo jėgainėje.
Dėl aplinkos užterštumo apylinkėse esantiems gyvulininkystės ūkiams buvo uždrausta realizuoti produkciją. Alytaus rajono ūkininkams vėliau buvo pervesti pinigai už gaisro padarytą žalą.
Alytaus apylinkės teismas UAB „Ekologistika“ vadovą Juozą Cicėną pripažino kaltu dėl aplinkos apsaugos priežiūros pažeidimų, turto sunaikinimo ir sugadinimo dėl neatsargumo bei dokumento suklastojimo. Jam skirta trejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas dvejiems metams.
UAB „Ekologistika“ ir UAB „Vivatrans“ nuteistos dėl aplinkos apsaugos priežiūros taisyklių pažeidimų ir turto sunaikinimo bei sugadinimo dėl neatsargumo. Joms paskirtos galutinės subendrintos 500 000 Eur dydžio baudos kiekvienai įmonei.
Teismas iš dalies tenkino civilinius ieškinius ir solidariai iš J. Cicėno, bendrovių „Ekologistika“ ir „Vivatrans“ priteisė:
- Aplinkos apsaugos departamentui - 1 385 213,84 Eur turtinei žalai atlyginti.
- UAB „Gamybos parkas“ - 1 597 240 Eur turtinei žalai atlyginti.
- Valstybei (Kauno apygardos prokuratūros ieškinys) - 4 262 503 Eur.
Bendra civilinių ieškinių suma šioje byloje siekė daugiau kaip 12 mln. eurų. Alytaus apylinkės teismo nuosprendis nėra galutinis ir gali būti skundžiamas.
Padangų tvarkymo sistema ir atsakomybė
Esamos sistemos principai
Senos padangos turi būti paliekamos ten, kur įsigyjamos naujos - parduotuvėse, autoservisuose ar kitose padangų prekybos ar keitimo vietose. Tai patogu ir ekonomiškai efektyvu, nes žmogui nereikia padangų niekur vežti. Be to, pirkdamas naujas padangas, jis iš karto sumoka ir už padangų atliekų tvarkymą - šis mokestis yra įskaičiuotas į padangų kainą.
Tačiau aikštelėse surinktų padangų tvarkymas kainuoja papildomai, o dėl to patiriami kaštai tenka visiems gyventojams - jiems tenka mokėti ir už svetimų padangų tvarkymą. Į Alytaus regione veikiančius rūšiavimo centrus kasmet pristatoma vidutiniškai apie 700 tonų naudotų padangų. Praėjusiais metais buvo surinkta 713 tonų.
Padangų keitimo ir priežiūros svarba
Padangų montavimo kaina Alytuje priklauso nuo padangų dydžio - kuo jos mažesnės, tuo darbai yra pigesni. Į darbų kainą yra įskaičiuoti ventiliai ir svareliai.
Pagal kelių eismo taisykles, žieminių padangų naudojimas privalomas nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. Dygliuotų padangų eksploatavimo laikas šiek tiek skiriasi - su jomis galima važinėti tik nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 10 d. Vasarinių padangų naudojimo laikotarpis - nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 9 d.
Tačiau rudenį, kai temperatūra nukrenta žemiau 7 laipsnių šilumos, vasarinės padangos nebeužtikrina tokio gero sukibimo su kelio danga. Žieminės padangos užtikrina didesnį saugumą kelyje, nes jų gamybai naudojamos technologijos pritaikytos žemesnei temperatūrai.
Sezoninis padangų keitimas ir orų pokyčiai nėra vieninteliai atvejai, kuomet padangos keičiamos naujomis. Šiuos darbus rekomenduojama atlikti ir tuomet, jeigu pastebimi padangų pažeidimai ar netolygus nusidėvėjimas - taip bus užtikrinamos saugesnės kelionės ir bus galima išvengti papildomų nuostolių.
Taip pat svarbus ir protektoriaus nusidėvėjimo lygis: vasarą minimalus leistinas gylis yra 1,6 mm, o žiemą - 3 mm. Gamintojai rekomenduoja apie padangų keitimą pagalvoti anksčiau: žiemines padangas reikėtų pakeisti gyliui siekiant 4-5 mm, o vasarinių gylis neturėtų būti mažesnis kaip 2-3 mm.
tags: #alytuje #padangu #perdirbimo #imones #gaisras