Automobilio akumuliatoriaus papildymas distiliuotu vandeniu ir priežiūra

Akumuliatorius yra nepakeičiama automobilio dalis. Dauguma automobilių naudoja švino rūgšties akumuliatorius, kuriems reikia tam tikros priežiūros, kad jie tarnautų ilgai. Viena iš svarbiausių priežiūros užduočių - užtikrinti tinkamą skysčio lygį. Nors dabar skysčiu pildomi akumuliatoriai reti, tačiau kalbant apie juos, reikėtų žinoti, kad išskiriami du skysčiai - elektrolito tirpalas ir distiliuotas vanduo.

Švino rūgšties akumuliatoriaus struktūra ir veikimas

Prieš gilinantis į skirtumus tarp medžiagų, reikėtų suprasti švino rūgšties akumuliatoriaus struktūrą ir funkciją. Švino rūgšties akumuliatorių sudaro į elektrolito tirpalą panardintos plokštelės, pagamintos iš švino ir švino dioksido. Švino rūgšties akumuliatoriaus elektrolitas paprastai yra sieros rūgšties (H₂SO₄) ir vandens (H₂O) tirpalas (mišinys). Pagrindinė elektrolito funkcija - būti terpe, kuri leidžia jonams judėti tarp švino ir švino dioksido plokštelių ciklų metu.

Automobiliams skirti švino rūgštiniai akumuliatoriai sudaryti iš šešių sekcijų, kurių kiekviena lygi ~2,1V. Šios sekcijos sujungtos nuosekliai, taip sudarydamos akumuliatoriaus bateriją, kurios įtampa lygi 12,7V.

Distiliuotas vanduo ir elektrolitas: skirtumai ir paskirtis

Distiliuotas vanduo - tai vanduo, iš kurio distiliavimo būdu pašalintos bet kokios priemaišos. Pagrindinis distiliuoto vandens vaidmuo šioje srityje - papildyti prarastą vandens kiekį elektrolito tirpale. Laikui bėgant, dėl naudojimo (įkrovimo - iškrovimo) ciklų, elektrolitas gali nykti, todėl jame sumažėja vandens kiekis. Į akumuliatorių būtina pilti ne paprastą, o distiliuotą vandenį, nes tik taip įmanoma užtikrinti, jog į akumuliatorių nepatektų jokių teršalų. Niekada nepilkite rūgšties arba elektrolito, kadangi tai gali pakenkti akumuliatoriui.

Akumuliatoriaus priežiūra ir ilgaamžiškumas

Akumuliatoriaus ilgaamžiškumas priklauso nuo jo įkrovimo lygio. Automobiliams skirti švino rūgštiniai akumuliatoriai nėra atsparūs gilioms iškrovoms. Dėl to šie akumuliatoriai turi būti pilnai įkrauti visą eksploatavimo laikotarpį, užtikrinant nuolatinę 13,8V ~ 14,5V įkrovimo įtampos (šešių sekcijų akumuliatorių baterijoms).

Reguliarus elektrolito lygio tikrinimas

• Nuolat patikrinkite elektrolito lygį akumuliatoriaus sekcijose ir, esant reikalui, papildykite distiliuotu vandeniu (elektrolito lygis tikrinamas įkrautam akumuliatoriui).
• Elektrolito lygis turi būti 10-15 mm virš švino elementų bloko.
• Jeigu tenka dažnai ir dideliais kiekiais vandens papildyti (tai netaikoma neaptarnaujamiems akumuliatoriams), tuomet patikrinkite generatoriaus įtampos reguliatorių.
• Labai svarbu baterijas pildyti tik po pilno įkrovimo.

Kiti priežiūros aspektai

• Akumuliatoriaus išorė turi būti švari ir sausa.
• Nenaudokite jokių papildomų chemikalų ar taip vadinamų "pagerintojų".
• Jeigu elektrolito tankis yra žemiau 1,24 kg/l (arba 1.21 kg/l), įkraukite akumuliatorių. Akumuliatorių būtinai įkraukite, kai įtampa 12,4 V (6 V akumuliatoriams - 6.2 V).

Akumuliatoriaus eksploatavimo taisyklės

Bendrosios rekomendacijos

• Norint, kad jūsų automobilio akumuliatorius tarnautų ilgai, naudokite jį pagal paskirtį.
• Nevažinėkite su pusiau įkrautu akumuliatoriumi.
• Nepalikkite iškrauto akumuliatoriaus! Kaip galima greičiau jį įkraukite. Dėl fizinių-cheminių akumuliatoriaus savybių, esant gilioms iškrovoms, prasideda aktyviosios medžiagos, esančios švino plokštelėse, irimas. Šis procesas yra negrįžtamas, todėl iškrautas akumuliatorius greitai praranda talpumą ir galią.
• Nepalikkite neįkrauto akumuliatoriaus šaltyje. Akumuliatorius, kurio įtampa yra 12,1V (arba 12V), elektrolito tankis 1,18 kg/l (arba 1.140 kg/l), užšąla prie -19°C (arba - 15°C), dar labiau iškrautas akumuliatorius gali užšalti esant -10°C šalčio. Susidarę ledo kristalai suardo švino plokštelių aktyviąją masę ir gadina separatorius.
• Nepalikkite nenaudojamo automobilio ilgiau kaip 10 dienų su įjungta signalizacija.
• Nepalikkite automobilio su įjungtais nereikalingais, elektros energiją naudojančiais, prietaisais.
• Eksploatuojant akumuliatorių sunkiomis sąlygomis (nuolat važinėjant mieste, naudojant žibintus ar daug elektros energiją vartojančios įrangos, esant dideliems karščiams ar šalčiams) būtina kas mėnesį patikrinti akumuliatoriaus būklę. Tai atlikti galite specializuotose parduotuvėse ar servisuose.
• Jeigu akumuliatorių įsigiję, neskubate jo įmontuoti į automobilį, padėkite akumuliatorių horizontaliai taip, kad transportuojant jis neapvirstų. Palikite akumuliatorių sausoje ir vėsioje, vaikams neprieinamoje vietoje.
• Apsauginį teigiamo poliaus dangtelį nuimkite tik tuomet, kai akumuliatorius įstatytas ir pritvirtintas automobilyje, ir tik prieš prijungiant akumuliatorių prie automobilio elektros sistemos. Nuo naujo akumuliatoriaus nuimtą apsauginį dangtelį uždėkite ant senojo akumuliatoriaus teigiamo poliaus.

Akumuliatoriaus montavimas ir atjungimas

Akumuliatoriaus keitimas:

1. Išjunkite variklį ir visus įrenginius naudojančius elektros energiją.
2. Naudodami metalinius įrankius, venkite trumpo sujungimo.
3. Pirmiausia atjunkite neigiamo poliaus gnybtą, po to teigiamo poliaus gnybtą.
4. Atsukite ir nuimkite akumuliatoriaus laikiklį.
5. Iškelkite seną akumuliatorių ir į jo vietą įstatykite naują.
6. Prisukite atgal akumuliatoriaus laikiklį ir priveržkite tiek, kad akumuliatorius neklibėtų ir tvirtai laikytųsi savo vietoje.
7. Nuo akumuliatoriaus polių ir laidų nuvalykite švino oksidą ir nešvarumus, bei sutepkite tepalu (jeigu nežinote kokį tepalą naudoti, kreipkitės į specializuotą parduotuvę ar servisą).
8. Pirmiausia prijunkite teigiamo poliaus gnybtą, po to neigiamo.

Akumuliatoriaus įkrovimas

• Atjunkite ir išimkite akumuliatorių iš automobilio.
• Neįkraudinėkite akumuliatoriaus gyvenamose patalpose ir arti galimų ugnies ir kibirkščių šaltinių.
• Patalpos turi būti gerai vėdinamos, temperatūra ne žemesnė kaip +10°C (rūgštinę bateriją kraukite ne aukštesnėje nei 30° laipsnių temperatūros patalpoje).
• Naudokite tik tam skirtus nuolatinės srovės įkroviklius. Atidžiai perskaitykite įkroviklio gamintojo rekomendacijas ir jų laikykitės.
• Niekuomet nepertraukite įkrovimo proceso. Privalomas atlikti pilnas ir nepertraukiamas baterijos krovimas iki 100%.

Akumuliatoriaus perkrovimas ir generatoriaus įtampa

Akumuliatoriaus perkrovimas (per aukšta krovimo įtampa) labiau pažeidžia akumuliatoriaus plokšteles, nei didelis iškrovimas. Akumuliatoriaus įkrovimo automobilinė įranga turi gerai dirbti. Veikiant varikliui, įtampa ant prijungto akumuliatoriaus polių turi būti nuo 13.9 V iki 14.4 V (6 V akumuliatoriams - nuo 6.9 V iki 7.3 V, 24 V sistemoms - nuo 27.6 V iki 29.2 V), nepriklausomai nuo to, ar įjungti papildomi elektros energijos vartotojai (ilgos/trumpos šviesos, stiklo apšildymas, ventiliatorius, kondicionierius, audio aparatūra ir t.t.), ar ne.

Akumuliatoriaus pakrovimas nuo kito automobilio

Dėmesio! Jeigu jūsų automobilyje yra procesorinė degalų įpurškimo ir degimo valdymo sistema (vadinamasis kompiuteris), tai niekada neužvedinėkite savo automobilio nuo kito, kai jame dirba variklis. Užsivedus jūsų automobilio varikliui ir dirbant padedančiojo automobilio varikliui, abiejų automobilių elektros sistemos kurį laiką lieka susijungusios tarpusavyje.

Nors tai nerekomenduojama dėl jautrios šiuolaikinių automobilių elektronikos, jei nėra kitos išeities, svarbu laikytis šių taisyklių:

• Naudokite tik tam specialiai skirtus laidus.
• Abiejų automobilių elektros sistemos turi būti tos pačios įtampos.
• Abiejų automobilių varikliai turi būti išjungti.
• Vienu laidu sujunkite abiejų akumuliatorių teigiamus polius. Kito laido vieną galą prijunkite prie padedančio automobilio akumuliatoriaus neigiamo poliaus, o kitą galą prijunkite prie neužsivedančio automobilio kėbulo taip, kad liestųsi su pliku metalu ir kad prijungimo vieta būtų nutolusi nuo akumuliatoriaus.
• Vadovaukitės automobilio užvedimo instrukcija.
• Svarbu neatlikti paleidimo bandymo su įjungtais laidais ir veikiančiu varikliu. Tai gali sugadinti generatorių ir elektronikos įrenginius.

Akumuliatoriaus ir įkroviklio pasirinkimo kriterijai

Norint tinkamai prižiūrėti ir įkrauti automobilio akumuliatorių, svarbu atsižvelgti į kelis pagrindinius aspektus:

1. Akumuliatoriaus tipas

Skirtingos akumuliatorių rūšys reikalauja skirtingos įtampos krovimo metu, nes per didelė įtampa gali sugadinti akumuliatorių. Pagrindinės rūšys yra:

• Standartiniai skysto elektrolito (WET) akumuliatoriai: Šie akumuliatoriai pripildyti elektrolitu, o kai kuriuos modelius galima papildyti distiliuotu vandeniu.
• Neaptarnaujami (MF - maintenance free), uždarojo tipo arba VRLA (valve-regulated lead-acid battery) akumuliatoriai: Šie akumuliatoriai turi mažiau elektrolito, nereikalauja distiliuoto vandens papildymo ir gali būti kraunami didesne įtampa. Jie paprastai yra brangesni ir greičiau pasikrauna.
• AGM ir EFB akumuliatoriai: Šie akumuliatoriai geriau toleruoja dalinį iškrovimą, tačiau yra jautresni netinkamam įkrovimui. Keičiant tokius akumuliatorius, dažnai reikia juos „užregistruoti“ arba koduoti diagnostikos priemonėmis, kad generatorius pritaikytų įkrovimo strategiją. Klasikiniai didelės srovės įkrovikliai be išmaniųjų kreivių netinka AGM arba EFB akumuliatoriams. Rekomenduojama naudoti modernius daugiapakopius įkroviklius su specialiais AGM/EFB ir temperatūros kompensavimo režimais.

2. Akumuliatoriaus talpa (ampervalandėmis, Ah)

Lengviesiems automobiliams skirtų akumuliatorių talpa svyruoja maždaug nuo 35 Ah iki 235 Ah. Kiekvieno akumuliatoriaus įkroviklio aprašyme nurodoma, kokios talpos akumuliatoriams jis tinkamas.

3. Akumuliatoriaus įkroviklio rūšis

Yra įvairių tipų įkroviklių, įskaitant tuos, kurie turi užkūrimo funkciją (Boost). Jei gilintis į akumuliatoriaus priežiūrą nėra galimybių, tuomet verta rinktis automatinį akumuliatoriaus pakrovėją su bent 10 ampervalandžių (Ah) srovės galia. Svarbu, kad pakrovėjas turėtų automatinį išsijungimą baigus krauti. Taip pat reikėtų apsvarstyti, ar reikalinga funkcija „Boost“ (užvedimo funkcija), kuri ypač padeda, jei akumuliatorius išsikrauna pilnai.

4. Įkroviklio galingumas (krovimo srovė, A)

Akumuliatorių rekomenduojama krauti srove, neviršijančia 10% akumuliatoriaus talpos. Pavyzdžiui, 60 Ah talpos akumuliatoriui pakaks 6 A įkrovimo srovės. Jei akumuliatorius kaisdamas pasiekia 40-45 °C temperatūrą, srovę rekomenduojama mažinti. Senesniam akumuliatoriui reikėtų statyti mažesnius amperus - didelė srovė gali sukelti plokštelių irimą ir trumpąjį jungimą.

5. Krovimo būdas: automatinis ar rankinis

Automatiniai įkrovikliai, priklausomai nuo modelio, atlieka kelis įkrovimo etapus automatiškai, užtikrindami pilną akumuliatoriaus įkrovimą ir palaikydami aukštą įkrovimo lygį. Rankinio krovimo metu šiuos etapus reikia prižiūrėti asmeniškai.

Automatinio įkrovimo etapai:

1. Pagrindinis krovimas: Akumuliatorius įkraunamas iki 80% talpos tiekiant pastovią srovę (A), kol pasiekiama maksimali akumuliatoriaus leistina įtampa (V), kuri gali siekti nuo 13,8 iki 14,4 V.
2. Gilus krovimas: Akumuliatorius kraunamas iki 100% palaikant vienodą įtampą (V), o srovės galingumas (A) palaipsniui mažinamas atsižvelgiant į akumuliatoriaus temperatūrą.
3. Impulsiniu palaikomuoju krovimu: Palaikomas 95-100% įkrovimo lygis. Jei įkrovimo lygis nukrenta žemiau šios ribos, akumuliatorius gauna energijos impulsą.

Šiuos režimus automatiniai įkrovikliai atlieka patys, o be automatinės funkcijos juos reikia reguliuoti rankiniu būdu.

Papildomos automatinio įkroviklio funkcijos gali apimti automatinį išsijungimą baigus krauti, apsaugą nuo neteisingo pajungimo ir greito krovimo funkciją. Greito krovimo metu akumuliatorius kraunamas didesne nei 10% talpos srove.

Akumuliatoriaus būklės tikrinimas

Žiemą, esant žemoms temperatūroms, automobilio akumuliatorius gali smarkiai prarasti savo talpą. Ekspertai rekomenduoja tikrinti akumuliatorių prieš prasidedant šaltajam sezonui.

Akumuliatoriaus įtampos matavimas

Naudojant skaitmeninį multimetrą galima pamatuoti akumuliatoriaus statinę įtampą. Kad rodmenys būtų patikimi, automobilis turėtų būti pastovėjęs kelias valandas išjungtas. Įtampa apie 12,2-12,3 V gali būti pakankama lengvam orui, tačiau esant -10 °C temperatūrai, variklio užvedimas gali būti sudėtingas. Pakartotinai palikus akumuliatorių giliai išsikrovusį, pagreitėja plokščių sulfatacija ir negrįžtamai sumažėja talpa.

Ramybės įtampa parodo įkrovos būseną, tačiau ne gebėjimą tiekti srovę esant apkrovai. Profesionalūs testeriai dirbtuvėse imituoja didelę srovės sąnaudą ir rodo užvedimo našumą. Paprastas testas - stebėti įtampą variklio užvedimo metu: sveikoje sistemoje ji neturėtų nukristi žemiau 10 V.

Įkrovimo sistemos patikra

Net naujas akumuliatorius nepadės, jei sugedusi įkrovimo sistema (generatorius). Jei generatorius neužtikrina pakankamos įtampos, akumuliatorius bus nuolat nepakankamai įkrautas.

Akumuliatoriaus būklės indikatorius

Kai kurie modernūs akumuliatoriai turi indikatorių, kurio spalva rodo elektrolitų lygį. Žalia spalva - gerai, gelsva - trūksta elektrolito, juoda - laikas keisti akumuliatorių.

Dažniausios akumuliatoriaus išsikrovimo priežastys

Akumuliatorius gali išsikrauti dėl įvairių priežasčių:

• Natūralus išsikrovimas: Automobilio elektros sistemos (signalizacija, valdymo blokai, salono apšvietimas) vartoja elektros srovę net ir varikliui nedirbant. Rekomenduojama užvesti nenaudojamą automobilį bent kartą per savaitę ir leisti varikliui padirbti pusvalandį.
• Elektros sistemos gedimai: Laidų oksidacija, izoliacijos pažeidimai, trumpieji sujungimai (pvz., neveikiantis apšvietimas daiktadėžėje ar bagažinėje) gali lemti nuolatinį energijos suvartojimą.
• Netinkamai veikianti signalizacija: Ypač neoriginalios signalizacijos gali iškrauti akumuliatorių per naktį.
• Galingos garso sistemos: Papildomi stiprintuvai ir žemų dažnių garsiakalbiai reikalauja didelės elektros srovės. Jei sistema netinkamai sumontuota, stiprintuvas gali likti įjungtas net ir išjungus automobilį.
• Generatoriaus gedimai: Susidėvėjęs arba netinkamai veikiantis generatorius gali sukelti trumpą sujungimą ir iškrauti akumuliatorių, arba tiesiog nebeįkrauti jo pakankamai.
• Senas arba prastos būklės akumuliatorius: Laikui bėgant akumuliatoriai praranda gebėjimą tinkamai įsikrauti ir išlaikyti įkrovą.

Kaip nustatyti, kas iškrauna akumuliatorių?

Tiksliai nustatyti akumuliatoriaus išsikrovimo priežastį gali būti sudėtinga ir reikalauti specialios įrangos.

Srovės matavimas multimetru

Jei automobilis stovi, o akumuliatorius vis tiek išsikrauna, galima atlikti srovės matavimą multimetru:

1. Atjunkite neigiamą gnybtą nuo akumuliatoriaus.
2. Nustatykite multimetrą į nuolatinės srovės (DC) matavimo režimą (amperais).
3. Prijunkite vieną multimetro laidą prie akumuliatoriaus neigiamos jungties, o kitą - prie automobilio minusinio laido.
4. Pastebėsite srovės šuolį, bet ji turėtų palaipsniui kristi. Budėjimo režimu srovė neturėtų viršyti 50 miliamperų (įprastai). Jei ji siekia 100 miliamperų, reikia ieškoti problemos.

Jei matuojama srovė yra per didelė, galima ieškoti problemos, ištraukinėjant saugiklius po vieną.

Dažniausiai pasitaikantys mitai apie akumuliatorius

Nors informacijos apie akumuliatorių priežiūrą yra daug, ne visa ji yra teisinga. Pateikiame keletą populiarių mitų:

• Visiškas akumuliatoriaus iškrovimas nerekomenduojamas. Mitas. Švino rūgšties akumuliatoriams nebūdinga atmintis, tačiau pilnai išsikrovus akumuliatoriaus plokštelių aktyvioje masėje prasideda negrįžtami procesai, trumpinantys tarnavimo laiką. Nerekomenduojama akumuliatoriaus iškrauti daugiau nei iki 10,5 V, o pasiekus šią įtampą, būtina nedelsiant įkrauti.
• Ant sušalusio akumuliatoriaus reikia užpilti karšto vandens. Mitas. Karštas vanduo nėra efektyvus, nes plastikas - prastas šilumos laidininkas. Be to, esant neigiamai temperatūrai, karštas vanduo gali sugadinti korpusą ir aplinkinius mazgus. Geriau akumuliatorių išimti, perkelti į šiltą patalpą ir šiek tiek įkrauti.
• Negalima akumuliatoriaus palikti prijungto prie kroviklio per naktį. Mitas (su išlygomis). Jei naudojamas tvarkingas automatinis kroviklis, jis palaiko optimalią įtampą ir neperkrauna akumuliatoriaus. Tačiau naudojant netvarkingą kroviklį be režimų, pilnai įkrautas akumuliatorius gali smarkiai kaisti, išskirti dujas, sumažėti elektrolito lygis ir plokštelių paviršius, kas trumpina tarnavimo laiką.
• Įkraunant akumuliatorių nuo kito automobilio, būtina užgesinti ir iš naujo užvesti automobilį, kurio energiją naudojate. Tiesa (bet nerekomenduojama). Toks būdas nerekomenduojamas dėl jautrios šiuolaikinių automobilių elektronikos. Jei nėra kitos išeities, būtina tinkamai atjungti ir prijungti laidus, leisti akumuliatorių įtampoms išsilyginti, užvesti automobilio variklį ir krauti bent 10-15 minučių. Svarbu neatlikti paleidimo bandymo su įjungtais laidais ir veikiančiu varikliu. Tai gali sugadinti generatorių ir elektronikos įrenginius.
• Karštame ore akumuliatorius tarnauja ilgiau nei šaltame. Mitas. Kiekvienas akumuliatorius turi optimalų darbo temperatūrų diapazoną. Temperatūrai nukritus iki -40 °C, akumuliatorius generuoja tik pusę savo energijos. Aukštesnė nei 50 °C temperatūra taip pat kenkia akumuliatoriui, o kylant aplinkos temperatūrai, akumuliatorius savaime išsikrauna greičiau.

Šakinio krautuvo akumuliatoriaus priežiūra

Šakinio krautuvo akumuliatoriaus priežiūra yra labai svarbi norint užtikrinti ilgaamžiškumą ir efektyvų mašinos veikimą. Vienas iš pagrindinių akumuliatoriaus priežiūros aspektų yra laiku įpilti vandens. Šakinių krautuvų akumuliatoriams, ypač tų, kurie yra švino rūgšties tipo, norint efektyviai veikti, reikia reguliariai papildyti vandenį.

Vandens įpylimo procesas ir stebėjimas

1. Visų pirma, būtina suprasti švino-rūgštinių baterijų veikimo principą ir galimas problemas naudojimo metu, tokias kaip trumpas tarnavimo laikas, maža savitoji energija, dujų susidarymas įkrovimo ir iškrovimo metu, ilgas įkrovimo laikas su didelėmis energijos sąnaudomis ir lengvas vandens trūkumas.
2. Prieš pradėdami, įsitikinkite, kad dėvite tinkamas asmenines apsaugos priemones, pvz., pirštines ir apsauginius akinius. Taip pat įsitikinkite, kad transporto priemonė sustoja, ir atjunkite maitinimą nuo akumuliatoriaus. Raskite akumuliatoriaus laido kištuką, paprastai akumuliatoriaus dangtelio viršuje arba šone.
3. Norėdami patikrinti vandens lygį, naudokite lygio matuoklį arba pakreipkite akumuliatoriaus dangtelį.
4. Naudodami švaraus vandens užpildymo pistoletą arba purškimo buteliuką, lėtai ir tolygiai supilkite distiliuotą vandenį į akumuliatoriaus elementus. Įsitikinkite, kad kiekvienoje ląstelėje yra pakankamai vandens, bet neperpildykite. Įpilkite dejonizuoto arba distiliuoto vandens iki aukščiausio ir žemiausio lygio; nepilkite žalio akumuliatoriaus skysčio arba vandens iš čiaupo.
5. Rūgštiniai švino akumuliatoriai naudojimo metu palaipsniui neteks vandens, todėl labai svarbu reguliariai tikrinti akumuliatoriaus būseną ir laiku papildyti vandenį.
6. Rehidratacijai naudojamas vanduo turi būti grynas, geriausia distiliuotas arba dejonizuotas vanduo. Taip yra todėl, kad bet kokie nešvarumai gali turėti įtakos akumuliatoriaus veikimui ir veikimo laikui.
7. Nors konkrečios antikorozinės ir apsaugos nuo nuotėkio technologijos detalės nepateikiamos, praktiškai reikėtų imtis priemonių, apsaugančių akumuliatorių nuo korozijos ir drėgmės nutekėjimo.

Kaip nustatyti, ar krautuvo akumuliatorių reikia rehidratuoti?

Aptikti, ar krautuvo akumuliatorių reikia rehidratuoti, galima atlikti keliais būdais:

1. Kulonometras: Norėdami nustatyti akumuliatoriaus būseną, galite naudoti elektriniams šakiniams krautuvams skirtą kulonometrą. Šis kulonometras gali įvertinti įkrovimo ir iškrovimo būseną, parodyti likusią galią ir valdyti išvestį, kai įtampa yra žema. Naudodami šias funkcijas galite netiesiogiai nustatyti, ar akumuliatorių reikia įkrauti.
2. Akumuliatoriaus stebėjimo sistema: VRLA akumuliatoriai aprūpinti akumuliatoriaus stebėjimo sistema, kuri gali stebėti akumuliatoriaus būseną realiu laiku, įskaitant įkrovos modelį, aliarmo sąlygas ir duomenų saugojimą. Stebėdamas akumuliatoriaus įkrovimo temperatūrą ir kitus parametrus, jis gali nustatyti, ar akumuliatorių reikia rehidratuoti.
3. Reguliarus patikrinimas ir techninė priežiūra: Be profesionalios įrangos naudojimo, būtina reguliariai tikrinti ir prižiūrėti krautuvo akumuliatorius. Tai apima akumuliatoriaus korpuso patikrinimą, ar nėra įtrūkimų ar nuotėkio, taip pat stebėjimą, ar akumuliatoriaus skysčio lygis yra žemiau minimalios skalės.

Distiliuoto arba dejonizuoto vandens naudojimas

1. Pirmiausia turite įsitikinti, kad naudojamas vanduo yra grynas. Distiliuotas vanduo ir dejonizuotas vanduo yra grynas vanduo, tačiau jų paruošimo procesas skiriasi. Distiliuotas vanduo ruošiamas distiliavimo būdu, o dejonizuotas vanduo ruošiamas jonų mainų būdu.
2. Prieš naudojant distiliuotą arba dejonizuotą vandenį, jo kokybė turi būti patikrinta, siekiant įsitikinti, kad jo grynumas atitinka akumuliatoriaus naudojimo standartą.
3. Rūgščių akumuliatorių (pvz., TG tipo ir GN tipo) atveju būtina reguliariai papildyti distiliuotą arba dejonizuotą vandenį, nes kasdieninės priežiūros metu elektrolite nuolat garuoja vanduo.
4. Pripildžius vandens, gali prireikti pakoreguoti elektrolito koncentraciją. Tam paprastai reikia pridėti sieros rūgšties arba kitų elektrolitų, kad būtų pasiektas tinkamas savitasis tankis.
5. Rehidratacijos metu taip pat reikia patikrinti akumuliatoriaus gnybtų švarumą ir pašalinti visas medžiagas, kurios gali sukelti prastą kontaktą.

Apibendrinant galima pasakyti, kad distiliuoto arba dejonizuoto vandens naudojimas šakinių krautuvų akumuliatorių rehidratacijai yra gana paprastas procesas, tačiau reikia atkreipti dėmesį į vandens grynumą, teisingą papildymo būdą ir vėlesnes priežiūros priemones. Kalbant apie našumą ir kainą, šakiniai krautuvai su švino rūgštimi baterijomis gali pasiūlyti didelę vertę, tačiau juos reikia šiek tiek prižiūrėti.

tags: #akumuliatoriaus #papildymas #distiliuotu #vandeniu