Akloji zona - tai per galinio ir šoninio vaizdo veidrodžius nematoma kelio dalis, nepriklausomai nuo to, ar tai dešinė, ar kairė pusė. Su „aklosiomis zonomis“ susiduria ne tik automobilių, bet ir kitų transporto priemonių, pavyzdžiui, motociklų ir motorolerių, vairuotojai.
Akloji zona ypač aktuali persirikiuojant, bandant grįžti į savo eismo juostą. Visais kitais atvejais situacija paprastai matoma per galinio arba šoninio vaizdo veidrodėlius.
Kas yra automobilio „akloji zona“ ir kodėl ji svarbi?
„Akloji zona“ - tai transporto priemonės šoninė ar galinė dalis, kurios vairuotojas nemato per vidinius ar šoninius veidrodėlius. Jos vieta ir ilgis gali kisti priklausomai nuo transporto priemonės modelio, jos galimybių ir netgi galios. Pavyzdžiui, jei jūsų priekinis ratas susilygina su kito automobilio galiniu buferiu, tikėtina, kad esate jo aklosiose zonose.
Patekus į tokią situaciją, būtina imtis veiksmų, kad kitas vairuotojas jus pastebėtų. Tai gali būti važiavimo greičio sumažinimas, kad automobilis atsirastų matymo lauke per veidrodėlį, priartėjimas prie kito automobilio arba atitolimas nuo jo. „Akloji zona“ yra vieta, kurioje galima patirti skaudžiausias pasekmes, jei automobilis rikiuosis į kitą eismo juostą jūsų nematydamas ir įsiverš į jūsų erdvę.
Automobilio veidrodėliai: svarba ir reguliavimas
Automobilio veidrodėliai atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį užtikrinant vairavimo saugumą. Tinkamas jų reguliavimas ne tik padidina komfortą, bet ir yra esminis saugumui užtikrinti - tiek vairuotojui, tiek aplinkiniams. Kiekviename lengvajame automobilyje yra trys veidrodėliai: vienas vidinis (galinio vaizdo) ir du šoniniai (išoriniai).
Šiuolaikiniai automobilių veidrodėliai yra specialiai suformuoti, dažnai asferiniai, siekiant užtikrinti optimalų matymo kampą ir sumažinti „akląsias zonas“. Tačiau net ir idealiai sureguliuoti veidrodėliai negali visiškai pašalinti „aklosios zonos“.
Kaip teisingai sureguliuoti automobilių veidrodėlius?
Prieš pradedant kelionę, visų pirma, vairuotojas turi sureguliuoti sėdynę, o tada veidrodėlius. Optimali šoninių veidrodėlių padėtis turėtų leisti matyti dalį automobilio šono ir gretimos eismo juostos. Kairiojo veidrodžio apatiniame dešiniajame kampe turėtų matytis automobilio priekinė rankena. Dešiniajam veidrodžiui taikomas analogiškas principas. Svarbu, kad galinės durys neužimtų daugiau nei 10% veidrodžio ploto.
Vidinis veidrodėlis atlieka pagalbinę funkciją, leidžiantį matyti erdvę už automobilio. Jis turėtų būti pakreiptas taip, kad matytųsi automobilio galinis langas ir tai, kas yra už jo. Jis dažnai yra didesnis nei šoniniai veidrodėliai, todėl galima matyti didesnį plotą už automobilio galo.
Optimalus matomumas šoniniame veidrodėlyje yra, kai apie 60-70 proc. matoma pagrindinio vaizdo ir apie 30-40 proc. virš pagrindinio vaizdo. Veidrodėliai gali būti reguliuojami rankiniu būdu arba elektra. Kiekvieno vairuotojo ūgis ir sėdėjimo įpročiai yra skirtingi, todėl svarbu rasti individualiai tinkamiausią nustatymą.
Patikrinę, ar matote visas būtinas sritis ir ar nėra „aklųjų zonų“, kurias galite pamatyti tik pasisukę arba pasilenkę, galite būti tikri, kad veidrodėliai sureguliuoti tinkamai. Nepaisant tinkamo veidrodėlių reguliavimo, vis dar egzistuoja akloji zona - tai yra transporto priemonės šono dalis, kuri nėra matoma veidrodėlyje. Norint išvengti avarijų, būtina atkreipti dėmesį ne tik į veidrodėlį, bet ir į langą per kairįjį arba dešinįjį petį. Veidrodėlius reikia reguliariai prižiūrėti - valyti, o sugadintus - nedelsiant keisti, kad būtų išvengta problemų techninės apžiūros metu.
Kaip tikrinti „akląją zoną“ ir saugiai persirikiuoti?
Šildomos lovytės - saugus prieglobstis augantiems ankstukams
Persirikiuojant svarbiausia yra atidžiai dairytis per atitinkamą petį. Tai yra vienas saugiausių ir patikimiausių būdų įsitikinti, kad kelias yra laisvas. Žvilgtelėjimas per petį jokiu būdu nereiškia ilgo ir per dažno žiūrėjimo persisukus į kitą pusę, nes taip galima pamesti važiavimo trajektoriją bei nepastebėti, kas vyksta priešais automobilį.
Prieš rikiuojantis į kairę, reikia žvalgytis tokia seka: į priekį, galinio vaizdo veidrodėlį, kairės pusės veidrodėlį ir per kairį petį. Tie patys veiksmai atliekami ir rikiuojantis į dešinę, tik dairytis reikia į šios pusės veidrodėlį bei per dešinį petį. Persirikiuojant iš vienos eismo juostos į kitą, svarbu netrukdyti gretima juosta važiuojantiems automobiliams. Tam būtina efektyviai žvalgytis, įvertinti srauto greitį bei laiku įspėti kitus vairuotojus apie manevrą.
Rikiuotis galima tada, kai jūsų greitis atitinka eismo srauto greitį. Pavyzdžiui, jei pirmąja eismo juosta važiuojate gerokai lėčiau nei eismas vyksta antrąja juosta, dar prieš rikiuojantis pradėkite didinti greitį. Įsitikinę, kad netrukdysite važiuojantiems antrąja juosta, persirikiuokite ir kiek įmanoma greičiau pasiekite transporto srauto greitį.
Jei negalite apžvelgti situacijos per petį, rekomenduojama šiek tiek padidinti greitį. Tai gali padėti „atskleisti“ akląsias zonas, nes automobilis, esantis šalia ar už jūsų, šiek tiek atsiliks ir taps matomas veidrodyje. Prieš atlikdami bet kokį manevrą, kelis kartus peržvelkite visus veidrodėlius, įsitikindami, kad nematote kliūčių judėjimo kryptimi.
Vairuotojai dažnai netinkamai persirikiuoja dėl per didelio skubėjimo ir nekantrumo. Todėl, siekiant teisingai persirikiuoti, svarbu apgalvoti planuojamų veiksmų seką nuo manevro pradžios iki jo pabaigos. Tai didina vairuotojų pastabumą ir ugdo savikontrolę. Taip pat primename, jog persirikiuoti iš karto per kelias eismo juostas - draudžiama. Tai reikia atlikti kaip kelis manevrus, judant iš vienos juostos į kitą, kurį laiką važiuojant tiesiai tarp juostų.
Žvilgsnis per petį - diskusijų objektas
Nors aktyvus žvilgsnis per petį laikomas vienu efektyviausių būdų užtikrinti saugumą persirikiuojant, tarp vairuotojų ir instruktorių kyla diskusijų, ar tai visada yra tinkamas metodas, ypač egzaminų metu. Kai kurie instruktoriai teigia, kad per didelis dėmesys žvilgsniui per petį gali reikšti „dirbtinį“ žvalgymąsi ir nukreipti dėmesį nuo pagrindinės kelio situacijos.
Pagal Kelių eismo taisykles (KET), vairuotojai privalo nuolat stebėti situaciją kelyje ir aplink transporto priemonę. Reguliarus žvilgsnis į veidrodėlius (kas 5 sekundes) yra privalomas. Tačiau greitai besikeičiančioje situacijoje, kai kitas automobilis gali atsirasti šalia per kelias sekundes, vien veidrodėlių gali nepakakti.
Kai kuriose vairavimo mokyklose egzaminų metu žiūrėjimas per petį gali būti vertinamas kaip kritinė klaida, nes tai gali būti laikoma pavojingu veiksmu, ypač didesniu greičiu. Tačiau dauguma vairuotojų sutinka, kad tam tikrais atvejais, ypač kai veidrodėliai nerodo visos situacijos (pavyzdžiui, stovint kampu), žvilgsnis per petį yra būtinas. Vienas iš argumentų prieš aktyvų žvilgsnį per petį yra tai, kad pernelyg ilgas galvos pasukimas gali lemti automobilio nukrypimą nuo trajektorijos, o intensyviame eisme, pavyzdžiui, Vilniuje, net trumpas dėmesio nukrypimas gali sukelti pavojingą situaciją.
Papildomos priemonės ir technologijos „akliesiems zonoms“ stebėti
Siekiant pagerinti matomumą ir sumažinti „akliąsias zonas“, automobilių gamintojai ir rinkos dalyviai siūlo įvairius sprendimus:
- Aklosios zonos stebėjimo sistemos (BSM): Dauguma naujų automobilių modelių yra aprūpinti šiomis sistemomis, kurios įspėja vairuotojus apie transporto priemones, esančias „aklojoje zonoje“. „Ford“ sukūrė „aklosios zonos“ informavimo sistemą BLIS, kurios veikimo pagrindą sudaro automobilio gale sumontuoti radarai, fiksuojantys objektus tarp galinio buferio ir šoninio veidrodėlio. Automobiliui rikiuojantis ir radarui aptikus greta judančią transporto priemonę, apie tai informuoja maža lemputė šoniniame veidrodėlyje. Šios sistemos, JAV Draudimo instituto saugumui keliuose užtikrinti (IIHS) užsakymu atlikto tyrimo metu, 23 proc. sumažino eismo įvykių, susijusių su persirikiavimu į kitą eismo juostą, skaičių. „Euro NCAP“ įtraukė šio tipo sistemas į Europoje parduodamų naujų automobilių saugumo patikros metu vertinamos įrangos sąrašą.
- Prilipdomi sferiniai veidrodėliai: Tai paprasta ir nebrangi alternatyva senesniems automobiliams, neturintiems modernios įrangos.
- Papildomi išoriniai veidrodėliai: Panašūs į sferinius veidrodėlius, šie papildomi veidrodėliai montuojami ant šoninių veidrodėlių ir padeda praplėsti matymo lauką. Juos dažnai naudoja vairavimo mokyklų automobiliai, sunkvežimiai ir autobusai.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad techninės apžiūros metu papildomų veidrodėlių montavimas gali būti vertinamas kaip transporto priemonės konstrukcijos modifikacijos, neatitinkančios gamintojo nustatytų reikalavimų. Pagal Valstybinės kelių transporto inspekcijos patvirtintus techninius reikalavimus, transporto priemonės konstrukcija ir eksploatacijos savybės turi atitikti gamintojo numatytą konstrukciją.
Inžinierius George'as Platzeris dar 1995 m. aprašė metodą, kaip būtų galima paprastai panaikinti „akląją zoną“ teisingai sureguliuojant veidrodėlius. Jis taip pat užpatentavo dar vieną veidrodėlių sistemą, sprendžiančią „aklosios zonos“ problemą, pavadintą „BlindZoneMirror“. Jos veikimo akcentas - mažesnis veidrodėlis, montuojamas į įprastą šoninio vaizdo veidrodėlį. Ši technologija laimėjo 2009-ųjų „Automotive News“ PACE rinkimus, kuriuose apdovanojama už inovatyvius technologinius sprendimus.
Vilkikų „aklosios zonos“ ir saugumas
Vilkiko vairuotojas yra toks pat eismo dalyvis kaip ir kiti vairuotojai, tačiau vairuoja didelių matmenų, aukštas ir didelį svorį vežančias mašinas. Tuomet, kai jūsų automobilis, persirikiavęs į kitą eismo juostą, važiuodamas šalia vilkiko susilygina su jo priekine dalimi, tampa nematomas vilkiko vairuotojui. Rekomenduojama šioje zonoje neužsilaikyti. Neįvertinę automobilio galios ir situacijos kelyje, rizikuojate tapti skaudaus eismo įvykio dalyviu.
Jei tarpas tarp dviejų vienas paskui kitą važiuojančių vilkikų nėra didelis, smarkiai rizikuojate sprausdamasis tarp jų. Važiuodami prie pat vilkiko galo, patenkate į zoną, kurios jo vairuotojas nemato. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, pavyzdžiui, jei priekyje važiuojantis krovininis automobilis imtų stabdyti, galite būti suspaustas, kadangi už jūsų važiuojantis vilkikas neturės vietos stabdyti.
Svarbu laikytis saugaus atstumo. Pavojingas yra tiek per didelis, tiek per mažas greitis, todėl visada turite apgalvoti, ar spėsite laiku sustabdyti automobilį ir išvengti eismo įvykio. Ir nevažiuokite prie pat vilkiko galo, nes čia esate nematomas jo vairuotojui, o ir vilkikas jums užstoja kelią, tad nematote, kas vyksta jo priešakyje.
Vilkiko vairuotojas visada yra atsakingas už transporto priemonės techninę būklę, krovinio pritvirtinimą ir tai, ar tinkamai pailsėjęs vairuoja. Darbo ir poilsio režimo nepaisymas yra opi vilkikų vairuotojų problema, kelianti didelį pavojų tiek pačiam vairuotojui, tiek kitiems eismo dalyviams, nes pavargęs darbuotojas už vairo elgiasi neadekvačiai.
tags: #akloji #zona #vairuojant