Lietuvos vežėjų sąjunga: veikla ir tikslai

Lietuvos vežėjų sąjunga (toliau - Sąjunga) - tai ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra asociacija. Sąjunga, savanoriškumo principu, jungia Lietuvos Respublikos juridinius ir fizinius asmenis, turinčius interesų transporto sektoriuje. Sąjunga veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civiliniu kodeksu, Asociacijų įstatymu, kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, savo įstatais, konferencijos bei prezidiumo nutarimais.

Sąjungos teisinis statusas ir struktūra

Sąjunga yra juridinis asmuo nuo jos įregistravimo dienos, turintis ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą. Ji turi atsiskaitomąsias sąskaitas ir savarankišką balansą. Sąjunga įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Pagal savo prievoles Sąjunga atsako visu savo turtu ir neatsako už jos narių prisiimtus įsipareigojimus. Sąjunga turi teisę vykdyti įstatuose nurodytą ūkinę komercinę veiklą, tačiau gauto pelno negali skirstyti savo nariams.

Sąjungos logotipas ir antspaudas

Sąjungos ūkiniai metai yra kalendoriniai metai. Pirmieji ūkiniai metai prasideda nuo Sąjungos įregistravimo dienos ir baigiasi 2015 m. gruodžio 31 dieną. Sąjunga turi savo antspaudą, kuriame įrašytas jos pavadinimas: „Lietuvos vežėjų sąjunga“. Sąjungos veiklos laikotarpis neribotas. Sąjungos buveinė yra J. Basanavičiaus g. 28, Vilniuje. Sąjunga miestuose ar regionuose gali steigti skyrius. Sąjungos veikla remiasi laisva valia įstojusių narių visuomeniniu darbu. Sąjunga yra nepelno organizacija. Sąjungos veiklos laikotarpis neribojamas. Sąjunga turi patvirtintos formos antspaudą ir Sąjungos emblemą.

Sąjungos tikslai ir veiklos sritys

Sąjunga steigiama siekiant sudaryti jos nariams kuo palankesnes sąlygas savarankiškai vystyti ir plėtoti savo veiklą. Sąjungos veiklos tikslai, sritys bei rūšys yra susiję su Sąjungos narių veikla.

Pagrindiniai veiklos tikslai:

  • Skatinti Lietuvos vežėjų konkurencingumą, konsultuoti Sąjungos narius, bendradarbiauti su valstybės institucijomis vežėjų profesinio ruošimo ir kvalifikacijos kėlimo klausimais.
  • Skatinti Sąjungos narių tarpusavio profesinį bendradarbiavimą, siekiant gerinti pervežimo ir su juo susijusių paslaugų kokybę, kelti darbuotojų kvalifikaciją, užmezgant tarptautinius ryšius.
  • Ginti ir atstovauti Sąjungos narių interesus valstybės bei savivaldos institucijose ir kitose organizacijose.
  • Skatinti vežėjų įmonių verslo plėtrą bei naujų darbo vietų kūrimą Lietuvoje.

Sąjungos veiklos sritys bei rūšys:

  • Pervežimo verslo plėtros strateginių ilgalaikių bei vidutinės trukmės laikotarpio krypčių nustatymas.
  • Sąjungos narių darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, modernių technologijų diegimas.
  • Įstatymų bei kitų teisės aktų projektų bei savo vertinimų, pasiūlymų dėl svarstomų projektų Sąjungos nariams aktualiais klausimais teikimas, pasiūlymų dėl transporto verslo vystymo teikimas.
  • Naujausios informacijos Sąjungos nariams apie pervežimo paslaugų vystymosi tendencijas, vežėjų veiklą užsienyje, bendradarbiavimą su panašiomis kitų valstybių ir tarptautinėmis organizacijomis teikimas.
  • Vežėjų verslo praktikos, iškeltų problemų ir siūlymų apibendrinimas.
  • Sąjungos narių teikiamų paslaugų standartų, teikiamų paslaugų kokybės kontrolės mechanizmų rengimas.
  • Informacijos Lietuvos ir užsienio verslininkams apie Lietuvos vežėjus ir jų veiklą teikimas.
  • Pagalbos Sąjungos nariams užmezgant ryšius su kitų valstybių ir tarptautinėmis verslo organizacijomis, pervežimo įmonėmis, modernių transporto priemonių ir kitų pervežimo ir su juo susijusių paslaugų teikimui reikalingų priemonių gamintojais teikimas.
  • Pervežimo verslo rėmimo programų rengimas.
  • Konkrečių teisės aktų projektų rengimas, projektų kompetentingoms valstybės ir savivaldos institucijoms teikimas, išvadų apie svarstomus projektus rengimas.
  • Sąjungos narių darbuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo kursų inicijavimas, seminarų ir konferencijų organizavimas, specialistų kvalifikacijos įvertinimas.
  • Konsultacijų Sąjungos nariams diegiant paslaugų kokybės kontrolės sistemas bei saugumo priemones teikimas, konsultavimas valdymo, veiklos ir kitais klausimais.

Teisės ir pareigos:

Sąjunga gali turėti ir įgyti tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jos veiklos tikslams, nustatytiems Civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme bei šiuose įstatuose, atsižvelgiant į apribojimus, numatytus Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme ir kituose teisės aktuose. Tai apima teisę turėti atsiskaitomąsias ir valiutos sąskaitas bankuose, valdyti, naudoti jai priklausantį turtą ir lėšas, sudaryti sutartis, steigti juridinius asmenis, stoti į tarptautines organizacijas, skleisti informaciją apie savo veiklą ir kitas teises, neprieštaraujančias Lietuvos Respublikos įstatymams.

Komercinė-ūkinė veikla:

Sąjunga užsiima tokia komercine-ūkine veikla:

  • Organizuoja mokymą pervežimo organizavimo, valdymo, ekonomikos ir ekspedicijos klausimais.
  • Atlieka transporto, pervežimo organizavimo, transporto infrastruktūros vystymo projektus, įmonių ekonominės ir ūkinės veiklos ekspertizes.
  • Organizuoja ir atlieka mokslinius tyrimo darbus įvairiais transporto, ekspediciniais ir marketingo klausimais.
  • Teikia konsultacines, tarpininkavimo ir agentavimo paslaugas.
  • Organizuoja seminarus ir parodas.

Narystė Sąjungoje

Sąjungos nariais gali būti visų rūšių bei įvairių nuosavybės formų juridiniai asmenys ir veiksnūs, 18 metų sulaukę fiziniai asmenys, turintys interesų transporto sektoriuje. Sąjungos nariai gali būti: tikrieji nariai, asocijuoti nariai ir garbės nariai.

Infografika: Narystės tipai ir privilegijos

Narystės kategorijos:

  • Tikrieji nariai tampa steigėjai nuo Sąjungos įregistravimo juridinių asmenų registre. Tikraisiais nariais gali tapti asocijuoti nariai, išbuvę Sąjungos asocijuotais nariais ne mažiau kaip tris metus bei sumokėję nustatytą perėjimo mokestį.
  • Asocijuotais nariais gali būti asmenys, įstoję į Sąjungą po Sąjungos įregistravimo Juridinių asmenų registre.
  • Garbės nariais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, nusipelnę Lietuvos transportui ir/ar Lietuvos vežėjų sąjungai.

Narių teisės ir pareigos:

Sąjungos nariai privalo laikytis Sąjungos įstatų bei Sąjungos organų sprendimų. Asmuo, veikęs ir/ar veikiantis prieš Sąjungos interesus, turėjęs ir/ar turintis priešiškų Sąjungos tikslams interesų, gali būti nepriimtas Sąjungos nariu ar pašalintas iš Sąjungos.

Sąjungos buveinėje, taip pat Sąjungos filialų ir atstovybių buveinėse turi būti visų Sąjungos narių sąrašas. Su šiuo sąrašu turi teisę susipažinti kiekvienas Sąjungos narys.

Narių teisės:

  • Naudotis Sąjungos teikiamomis paslaugomis ir sukaupta informacija.
  • Dalyvauti Sąjungos rengiamuose seminaruose, parodose, suvažiavimuose.
  • Teikti siūlymus dėl transporto verslo sąlygų gerinimo, dėl Sąjungos ir jos organų veiklos organizavimo.
  • Susipažinti su Sąjungos dokumentais ir gauti visą Sąjungos turimą informaciją apie jos veiklą.
  • Ginčyti teisme konferencijos, prezidiumo nutarimus ir generalinio sekretoriaus sprendimus.
  • Bet kada išstoti iš Sąjungos, prieš tai su ja atsiskaičius. Tokiu atveju stojamieji nario įnašai ir nario mokesčiai ar kitaip Sąjungai nuosavybėn perduotos lėšos ir turtas negrąžinami.
  • Kitas teisės aktuose, šiuose įstatuose nustatytas teises.
  • Tikrieji Sąjungos nariai, be aukščiau išvardintų, turi teisę dalyvauti konferencijoje ir balsuoti, rinkti ir būti išrinktais į Sąjungos prezidiumą.

Jeigu nario teisės ar teisėti interesai asociacijoje yra pažeidžiami, narys turi teisę ginti juos teisme.

Narių pareigos:

  • Laikytis Sąjungos įstatų.
  • Laiku mokėti stojamąjį ir kasmetinį nario mokestį.
  • Laikytis Sąjungai, jos partneriams ir paslaugų bei prekių tiekėjams prisiimtų įsipareigojimų.
  • Laikytis konferencijos ir valdymo organų priimtų sprendimų.
  • Aktyviai dalyvauti sąjungos veikloje.
  • Teikti sąjungai jos veiklai reikalingą informaciją.

Narystės įgijimas ir nutraukimas:

Sąjungos nariais gali tapti fiziniai ir juridiniai asmenys, pripažįstantys Sąjungos įstatus ir sumokėję stojamąjį Sąjungos nario mokestį. Asmenys, norintys tapti Sąjungos nariais, turi kreiptis į Sąjungos prezidiumą su prašymu. Prašymai svarstomi eiliniame Sąjungos prezidiumo posėdyje. Stojantieji į Sąjungos narius priimami prezidiumo sprendimu. Apie priimtą sprendimą pareiškėjas informuojamas per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Nariu tampama sumokėjus stojamąjį mokestį ir asmenį įrašius į narių sąrašą. Nesumokėjus stojamojo mokesčio per dešimt dienų nuo pranešimo apie prezidiumo sprendimą dėl asmens priėmimo į Sąjungos narius išsiuntimo dienos, šis prezidiumo sprendimas netenka galios.

Garbės nariu asmenį kviečia tapti prezidiumas konferencijos, prezidiumo narių, atskirų asociacijos narių siūlymu. Asmeniui sutikus tapti Sąjungos garbės nariu, į garbės narius asmuo priimamas prezidiumo sprendimu.

Narystė Sąjungoje gali būti perduodama prezidiumo sprendimu, jei fizinis asmuo, esantis Sąjungos nariu, tampa juridinio asmens dalyviu, Sąjungos nario - juridinio asmens narystė gali būti perduodama vienam iš jos dalyvių - fiziniam asmeniui, arba jei Sąjungos nario - juridinio asmens narystė, vienam iš jo dalyvių tapus kito juridinio asmens dalyviu, gali būti perduodama pastarajam juridiniam asmeniui.

Sąjungos narys turi teisę išstoti iš Sąjungos pateikęs raštišką prašymą Sąjungos prezidiumui. Sąjungos prezidiumas privalo šį prašymą svarstyti artimiausiame prezidiumo posėdyje ir priimti sprendimą. Sąjungos nariui išstojus iš Sąjungos, nario mokesčiai ar kitaip Sąjungai perduotos lėšos ir turtas negrąžinami. Buvęs Sąjungos narys išbraukiamas iš Sąjungos narių sąrašų. Nuo prašymo įteikimo momento narys netenka teisės naudotis Sąjungos teikiamomis paslaugomis ir naudotis lengvatomis, o jo atstovai Sąjungoje netenka įgaliojimų.

Sąjungos narys gali būti pašalintas iš Sąjungos Prezidiumo sprendimu už elgesį, žeminantį Sąjungos nario vardą, už šių įstatų nesilaikymą, konferencijos ir valdymo organų sprendimų nevykdymą, už nario pareigų nevykdymą, taip pat gali būti pašalintas, jei nario veikla ir tikslai prieštarauja Sąjungos tikslams. Narys netenka teisės naudotis Sąjungos teikiamomis paslaugomis ir naudotis lengvatomis, o jo atstovai Sąjungoje netenka įgaliojimų nuo prezidiumo sprendimo pašalinti narį priėmimo momento.

Sąjungos valdymo organai

Aukščiausias Sąjungos organas yra Konferencija.

Konferencija:

Konferencija yra aukščiausias Sąjungos organas. Konferencijoje dalyvauja ir balsavimo teisę turi tik tikrieji nariai. Konferencijos kompetencijai priklauso priimti, keisti ir papildyti įstatus, nustatyti Sąjungos tikslus ir pagrindinius uždavinius, rinkti ir atšaukti prezidiumo narius ir revizorių/revizijos komisijos narius, nustatyti stojamųjų įnašų, narių mokesčių dydį bei jų mokėjimo tvarką, nustatyti prezidento, viceprezidentų, prezidiumo narių darbo užmokesčio dydį ir mokėjimo tvarką (jeigu toks mokamas), priimti nutarimą dėl Sąjungos pertvarkymo ar pabaigos (reorganizavimo ar likvidavimo), tvirtinti Sąjungos einamųjų metų biudžetą, tvirtinti Sąjungos metinę finansinę atskaitomybę, spręsti kitus įstatymuose visuotinio narių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus, jei pagal esmę tai nėra valdymo organo funkcijos.

Konferencija turi būti šaukiama ne rečiau kaip vieną kartą per metus, ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo atitinkamų kalendorinių metų pabaigos. Konferenciją šaukia Prezidiumas. Apie šaukiamą konferenciją Sąjungos tikriesiems nariams pranešama ne vėliau, kaip prieš penkias darbo dienas iki konferencijos. Konferencija yra teisėta, jeigu joje dalyvauja ne mažiau kaip 1/2 Sąjungos tikrųjų narių. Konferencijos nutarimas (išskyrus šiame straipsnyje žemiau nurodytus klausimus) laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau balsavimo metu dalyvaujančių narių balsų „už“ negu „prieš“ (asmenys, balsuodami susilaikę, neskaičiuojami, tai yra jie laikomi balsavimo metu nedalyvavusiais asmenimis). Nutarimams dėl įstatų priėmimo, keitimo ir papildymo, taip pat dėl kitų juridinių asmenų steigimo ar tapimo kitų juridinių asmenų dalyviu bei Sąjungos filialų steigimo, priimti reikia ne mažiau kaip 2/3 dalyvaujančių konferencijoje tikrųjų narių balsų. Konferencija gali būti šaukiama teismo sprendimu, jei ji nebuvo sušaukta Sąjungos įstatų nustatyta tvarka ir dėl to į teismą kreipėsi asociacijos narys ar valdymo organas. Konferencijoje tikrieji sąjungos nariai atstovaujami laikantis įstatymų reikalavimų. Konferencijai pirmininkauja prezidentas.

Prezidiumas:

Sąjungos veiklai laikotarpiu tarp konferencijų vadovauja kolegialus valdymo organas - Prezidiumas, kurį iš tikrųjų narių tarpo renka konferencija keturiems metams. Prezidiumas sudaromas iš penkių narių. Prezidiumo nariais gali būti fiziniai asmenys ir tikrųjų narių juridinių asmenų atstovai - dalyviai ar vadovai. Prezidiumui vadovauja prezidentas.

Organizacijos valdymo struktūros schema

Prezidiumo įgaliojimai:

  • Šaukia konferencijas.
  • Iš savo narių tarpo atviru balsavimu išsirenka prezidentą ir viceprezidentus.
  • Teikia konferencijai tvirtinti Sąjungos biudžetą.
  • Tvirtina veiklos planus.
  • Sprendžia dėl Sąjungos nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo.
  • Sprendžia dėl kitų juridinių asmenų steigimo ar dėl tapimo kitų juridinių asmenų dalyviu, steigia filialus, atstovybes.
  • Steigia laikinas ir nuolat veikiančias komisijas klausimams, susijusiems su sąjungos veikla, nagrinėti.
  • Skiria Sąjungos administracijos vadovą - generalinį sekretorių ir finansininką ir nustato jų pareiginius atlyginimus.
  • Sprendžia priėmimo į Sąjungos narius, pašalinimo iš Sąjungos narių klausimus, nagrinėja narių prašymus išstoti iš Sąjungos.
  • Tvirtina revizoriaus (auditoriaus) ataskaitą.

Prezidentas organizuoja prezidiumo darbą ir jam vadovauja, rengia ir pateikia konferencijai Sąjungos veiklos ataskaitą, pasirašo darbo sutartį, jeigu tokia sudaroma, su generaliniu sekretoriumi. Viceprezidentai, nesant prezidento, atlieka jo funkcijas. Prezidiumas nustato konkrečią veiklos sritį ir suformuoja veiklos užduotis kiekvienam viceprezidentui. Viceprezidentų skaičių nustato prezidiumas. Prezidiumas privalo laiku sušaukti konferencijas, sudaryti jų darbotvarkę, pateikti Sąjungos nariams Sąjungos metinę veiklos ataskaitą bei kitą reikiamą informaciją.

"Linava" - Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija

Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ primena, kad nuo 2026 m. liepos 1 d. Nyderlanduose bus įvedama sunkvežimių rinkliavų sistema. Asociacija siekia kelti asociacijos darbuotojų vadybinę ir techninę kompetenciją, ugdyti savarankiškumą ir kūrybiškumą bei asmeninę atsakomybę, suteikiant sąlygas ir motyvaciją dirbti demokratiškoje ir atviroje atmosferoje. „Linava“ taip pat turi elektroninę parduotuvę.

„Linavos“ mokymo centras:

Viešoji įstaiga „LINAVOS“ mokymo centras - mokymo ir konsultacijų įstaiga, veikianti nuo 1997 metų vasario mėnesio. Mokymo centras ugdo, moko ir konsultuoja transporto bei logistikos verslo vadovus, aukštos kvalifikacijos vadybos specialistus, ekspeditorius, finansininkus, vairuotojus. Mokymo centras įsikūręs Vytauto pr.

Tarptautinė automobilių sporto veteranų asociacija

Tarptautinė automobilių sporto veteranų asociacija (kodas 304268454) buvo įkurta 2016-05-26. Pagrindinė įmonės veikla yra sąjungos, fondai, asociacijos. 2024 metais Tarptautinė automobilių sporto veteranų asociacija pardavimo pajamos siekė 178 733 Eur, o pelnas prieš mokesčius buvo 0 Eur. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip neskaičiuojama. Šiuo metu Tarptautinė automobilių sporto veteranų asociacija įsikūrusi adresu Vytauto pr. Asociacija turi 6 automobilius, priklausančius jai 2026 m. Norėdami papildyti, pakeisti ar panaikinti įmonės informaciją, rekvizitus, logotipą, nuotraukas, Jūsų veiklą apibūdinančius raktažodžius, galite susisiekti elektroniniu paštu.

Tarptautinės parodos ir bendradarbiavimas

Nuo 1994 metų UAB „Autarė“ organizuoja Lietuvos įmonių dalyvavimą užsienyje vykstančiose tarptautinėse specializuotose parodose. Mūsų atstovaujamos kompanijos - tai patys didžiausi parodų organizatoriai Rytų ir Vakarų Europoje. UAB „Autarė“ įsikūrusi Žalgirio g.

tags: #4 #tarptautine #automobiliu #transporto #sajunga