Stebėti šalies eismą ir orų sąlygas realiu laiku padeda Lietuvos kelių vaizdo kameros. Transliacijos veikia visą parą, septynias dienas per savaitę, ir yra puikus įrankis vairuotojams, planuojantiems kelionę ar norintiems patikrinti kelių būklę prieš išvykstant. Tiesioginės transliacijos leidžia įvertinti eismo intensyvumą, kelio dangos būklę, matomumą, o žiemą - ir slidumo sąlygas.
Projektas LietuvosKameros.lt vienoje vietoje pateikia visas populiariausias tiesiogines kameras iš visos šalies, apimant įvairius regionus - nuo pajūrio iki sostinės, nuo kalnų iki magistralių.
Valstybinės reikšmės kelių būklė
2022 metais 39 proc. valstybinės reikšmės kelių buvo neatitinkantys kokybės kriterijų. Šis rodiklis rodo, kad dėl efektyvesnio planavimo praėjusiais metais valstybinės reikšmės kelių tinklo būklė neblogėjo. Vis dėlto, didelė dalis kelių siekia kritinę ribą, todėl, nedidinant finansavimo kelių infrastruktūrai artimiausiais metais, prognozuojamas kelių būklės blogėjimas.
Per metus labiausiai pagerėjo automagistralių kelių dangos būklė - apie 3 proc. Magistralinių ir rajoninių kelių su asfalto danga būklė gerėjo apie 1,7 proc., o krašto kelių būklė pagerėjo kiek daugiau nei 1,4 proc.
Atlikti remonto darbai
Per trejus metus „Via Lietuva“ suremontavo 678 km kelių. Iš jų pernai, po ilgos pertraukos, buvo intensyviai tvarkomi magistraliniai keliai - per metus sutvarkyta 30 km magistralinio kelių tinklo. Taip pat pastatyta ar sutvarkyta 88 valstybinės reikšmės keliuose esantys tiltai ir viadukai.
„Naujausi duomenys rodo, kad pastaruosius kelis metus bendromis pastangomis mums pavyksta stabilizuoti šalies kelių būklę. Į strateginius ir karinio mobilumo projektus, prastos būklės kelių, tiltų ir viadukų rekonstrukcijos darbus nukreipiamos investicijos duoda pozityvų rezultatą. Norint tolesnio kelių būklės gerėjimo būtina pasiekti tvarų ir ilgalaikį kelių infrastruktūros finansavimą“, - teigia susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas.
Statistiniai duomenys ir finansavimo poreikis
Per metus bendras, neatitinkančių kokybės kriterijų, valstybinės reikšmės kelių procentas sudarė 37 proc. Tai reiškia, kad beveik 4 iš 10 Lietuvos kelių yra blogos būklės. Iš viso blogos būklės valstybinės reikšmės kelių pernai šalyje buvo daugiau nei 6 tūkst. km.
Kartu su keliais, kurie šiuo metu siekia kritinę ribą ir kurių netvarkant jų kokybė ims sparčiai blogėti, valstybinės reikšmės kelių tinkle priskaičiuojama netoli 8,5 tūkst. km.
„Atsižvelgiant į tai, jog keliams ir kelių infrastruktūrai skiriamas finansavimas yra ribotas bei įvertinus įgyvendinamų didžiausių nepriklausomybės istorijoje strateginių, dvigubos paskirties karinio mobilumo, tiltų atnaujinimo projektų apimčių augimą - kelių būklės rezultatas atspindi siekiamą veiklos efektyvumą. Vis dėlto, didelės dalies kelių ir tiltų būklė siekia kritinę ribą. Tai reiškia, kad šių kelių atnaujinimui neskiriant papildomo finansavimo artimiausiais metais jų būklė ims sparčiai blogėti“, - sako „Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
Pagal „Via Lietuva“ skaičiavimus, šiuo metu bendras lėšų poreikis, siekiant sutvarkyti daugiau nei 6 tūkst. km blogos būklės valstybinės reikšmės kelių, yra 5,4 mlrd. eurų. Blogos būklės tiltų, kurių skaičius nuolat auga ir šiuo metu siekia 109, sutvarkyti iki patenkinamos būklės reiktų dar apie 470 mln. eurų.
Norint sutvarkyti ir tuos kelius, kurie šiuo metu yra ties kritine riba (būklė dar patenkinama, tačiau jų netvarkant - keliai ims sparčiai blogėti), bendras lėšų poreikis yra 6,5 mlrd. Eur. Tuo tarpu norint sutvarkyti visus tiltus, kurių būklė jau dabar yra bloga ir tuos, kurie yra ties kritine riba - reikalingos apie 1 mlrd. Eur siekiančios investicijos.
Tvarus finansavimas ir nauji modeliai
Siekiant spartesnio ir visuomenės lūkesčius atliepiančio kelių infrastruktūros būklės gerėjimo ar bent išlaikymo, svarbu užtikrinti tvarų kelių finansavimą. Šiais metais svarbiausių projektų finansavimui „Via Lietuva“ pasitelkė karinio mobilumo ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimą. Jo sumažėjimas taip pat prisidėtų prie spartaus kelių būklės blogėjimo.
Tam, kad kelių infrastruktūrai būtų užtikrintas tvarus finansavimas, tikimasi ne tik susitelkimo politiniame lygmenyje. „Via Lietuva“ imasi ir papildomų veiksmų, ieško sprendimų, kurie leistų kurti ilgalaikius, nepriklausančius nuo kasmet tvirtinamo lėšų krepšelio iš bendro valstybės biudžeto, planus.
Šių metų gegužės mėnesio pradžioje „Via Lietuva“ pradėjo konsultacijas dėl Valstybinio ir privataus partnerystės principu vystomų projektų įgyvendinimo galimybių. Šio finansavimo modelio pritaikymas leistų kur kas greičiau įgyvendinti svarbiausius šalies kelių infrastruktūros projektus. Svarstoma, jog šio finansavimo principu įgyvendinamais projektais galėtų tapti Kauno vakarinio aplinkkelio, Klaipėdos pietinio aplinkkelio, Zarasų miesto aplinkkelio statybos bei kelio Kaunas-Prienai-Alytus modernizavimas.
Birželio pradžioje taip pat buvo inicijuotas ir naujo kelių finansavimo modelio studijos rengimas. Šio proceso tikslas - išanalizuoti galimybes, kuriomis remiantis būtų inicijuoti įstatymų pakeitimų projektai ir numatyti papildomo kelių infrastruktūros finansavimo šaltiniai. Tai bendrovei „Via Lietuva“ suteiktų galimybę teikti komercines paslaugas, gauti už jas pajamas, skolintis ir visas šias lėšas tiesiogiai nukreipti į kelių šalyje vystymą.
Naujas kelių finansavimo modelio pritaikymas padarytų esminį pokytį planuojant kelių infrastruktūros atnaujinimo ir plėtros projektus ir rengti ilgalaikius, net ir dešimties metų, veiklos planus.
Diskusija. NT sutelktinis finansavimas. Kaip finansuojami NT projektai užsienyje? | CORE 2026
Dangos Būklės Indeksas (DBI) ir jo reikšmė
Valstybinės reikšmės kelius nuo 2018 metų „Via Lietuva“ vertina Dangos Būklės Indekso (DBI) rodikliu. DBI leidžia įvertinti viso kelių tinklo asfalto dangos būklės lygį, nustatyti atskirų kelio ruožų suirimo statusą, nustatyti, ar nagrinėjamos atskiros kelio dangos charakteristikos atitinka joms keliamus kokybinius reikalavimus ir palyginti atskirų kelio ruožų būklę viso tinklo mastu.
DBI naudojamas kaip vienas iš rodiklių sudarant ir Valstybinės reikšmės kelių ruožų su asfalto danga remontų eilės sąrašus. Kelių dangų būklę charakterizuojantys rodikliai yra vieni iš svarbiausių rodiklių atliekant kelių priežiūros ir remontų planavimą.
Pagrindiniai kelių dangų būklę charakterizuojantys rodikliai:
- Kelio dangos išilginis nelygumas
- Dangos šiurkštumas
- Vėžių gylis
- Skersinio profilio nukrypimas (nuolydis)
- Dangos pažaidos (plyšiai, išdaužos, lopai)
Šiuos rodiklius „Via Lietuva“ kasmet nustato atlikdama valstybinės reikšmės kelių su asfalto danga būklės tyrimus. Matavimai atliekami pasitelkiant modernią lazerinę įrangą, pagal kurios surinktus duomenis atliekami DBI skaičiavimai.
„Via Lietuva“ valdomas infrastruktūros tinklas ir palyginimas su Lenkija
Šiuo metu „Via Lietuva“ valdo daugiau nei 21 000 km valstybinės reikšmės kelių, apie 1 500 tiltų, viadukų ir tunelių, virš 5 000 km pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros.
Lyginant su 5 kartus dydžiu už Lietuvą didesne Lenkija ir ten veikiančia valstybinės reikšmės kelių infrastruktūrą prižiūrinčia organizacija, „Via Lietuva“ valdo 1,2 kartais didesnį kelių infrastruktūros tinklą su daugiau nei 4 kartais mažesniu iš valstybės skiriamu finansavimu.
Kelionės saugumas ir prevencija
Pasaulyje žūtys ir sužalojimai dėl kelių eismo įvykių yra itin didelė visuomenės sveikatos problema, turinti tiek socialinių, tiek ekonominių pasekmių. Nesiimant reikalingų priemonių, ji gali turėti neigiamos įtakos šalies vystymuisi.
Šios problemos mastas gerai atspindėtas Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2009 metais parengtoje ataskaitoje apie pasaulio kelių eismo saugą, kurioje apibendrinti 178 šalių duomenys. Dėl šios priežasties Pasaulio kelių eismo saugumo komisija 2009 metais paskelbė Saugaus eismo dekados (2011-2020 m.) veiksmų planą. Dekados vizija - mobilumas ir sauga tų, kurie naudojasi transporto priemonėmis pasaulio keliuose. Dekados tikslas - stabilizuoti ir sumažinti žuvusiųjų keliuose skaičių iki 2020 m.
2013 m. kovo 14 d. PSO išleido antrąją pasaulinę kelių eismo saugos ataskaitą, skirtą Saugaus eismo dekadai. Analogiškas leidinys yra rengiamas ir šiuo metu - jis turėtų pasirodyti 2015 metais. Trečioji ataskaita apie pasaulinę kelių eismo saugą yra skirta vertinti Dekados veiksmų plane nurodytas priemones, kurias vykdo pasaulio šalys.
Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotas Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras yra atsakingasis vykdytojas, turintis parengti informaciją apie Lietuvoje įgyvendinamas priemones saugaus eismo srityje. Rengiant šią informaciją yra bendradarbiaujama su Susisiekimo ministerija, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, Lietuvos kelių policijos tarnyba, Statistikos departamentu, Higienos institutu.
Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, siekiama didinti eismo saugą ir užsibrėžiami vis didesni tikslai šioje srityje. Valstybės institucijos ir visuomeninės organizacijos balandžio 4 d. pasirašė Memorandumą dėl saugaus eismo gerinimo, eismo kultūros ugdymo ir avaringumo Lietuvos keliuose ir gatvėse mažinimo minint Saugaus eismo dieną. Tarpsektorinis bendradarbiavimas yra viena iš Dekados veiksmų plane numatytų veiklos krypčių. Jis yra itin svarbus, siekiant nuosekliai mažinti nukentėjusiųjų keliuose skaičių.
Trečioji pasaulinė eismo saugos ataskaita padės įvertinti, kaip Lietuva bei kitos pasaulio šalys gerina saugaus eismo politiką, taip pat joje bus pateikta pagrindinė statistinė informacija, susijusi su kelių eismo sauga (žuvusiųjų keliuose skaičiaus kitimas, žuvusiųjų pagal eismo dalyvių grupę skaičius ir kt.).
tags: #4 #ivertinkite #lietuvos #automobiliu #keliu #bukle