Šiame straipsnyje analizuojami sudėtingi bankroto procesų aspektai Lietuvoje, apimant tiek korupcijos atvejus tarp bankroto administratorių, tiek išsamų bankroto administravimo išlaidų ginčo nagrinėjimą konkretaus atvejo pagrindu. Taip pat pateikiama bendra informacija apie nemokumo ir restruktūrizavimo procesų ypatumus, atsakomybę, turto valdymą ir kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką.
Įtariama korupcija bankroto administravimo srityje
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Vilniaus apygardos teismui perdavė nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje trys bankroto (nemokumo) administratoriai - A. V., V. Š., V. K. - ir privati bendrovė yra kaltinami kyšininkavimu, rašoma pranešime žiniasklaidai. Ikiteisminį tyrimą, vadovaujamą Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro, atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Centrinės tyrimų valdyba.
Tyrimo duomenimis, kaltinamieji - bankroto (nemokumo) administratoriai, būdami valstybės tarnautojams prilygintais asmenimis, 2022-2023 m. savo naudai tiesiogiai pareikalavo ir susitarė priimti iš su jais susijusių bankrutuojančių įmonių kreditorių didelės vertės kyšius už palankių sprendimų priėmimą bankroto procedūrose. Buvo siekiama, kad bankrutuojančių įmonių atžvilgiu kaltinamieji nesudarytų dirbtinių kliūčių, nevilkintų bankroto proceso ir pan. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad bendrai priimtų kyšių suma siekė 62 500 Eur.
Taip pat nustatyta, kad kaltinamasis V. K. vienos bendrovės bankroto procese iš kreditorių pareikalavo 400 000 Eur kyšio, kad sudarytų palankias sąlygas asmenims varžytinių ar kitu palankiu būdu įsigyti Vilniuje esančius kelis pastatus. Tačiau reikalaujamo atlygio ar kitokių piniginių sumų iš asmenų V. K. negavo.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2022 m. vasarą. Tyrimo metu buvo atlikta virš 100 kratų įtariamų asmenų gyvenamosiose ir darbo vietose, kuriose dalyvavo daugiau kaip 70 STT pareigūnų. Buvo tiriami atvejai visoje Lietuvos teritorijoje. Tai jau paskutinė teismui nagrinėti perduodama byla dėl šio atvejo bankroto administratorių korupcijos.
Šioje byloje jau priimti du baudžiamieji įsakymai, kuriais kaltais pripažinti kreditoriaus atstovas E. D. ir juridinis asmuo - privati bendrovė. Kreditoriaus atstovas E. D. pripažintas kaltu dėl papirkimo, jam paskirta galutinė 60 000 Eur dydžio bauda. Bendrovė pripažinta kalta dėl skolininko nesąžiningumo, jai skirta 92 000 Eur bauda, teismo skirtos baudos sumokėtos. Taip pat šioje byloje nutarta atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės tris asmenis, juos perduodant laiduotojų atsakomybei vieneriems metams ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemones - įmokas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą nuo 5 000 iki 6 250 Eur.
Atskiras ikiteisminis tyrimas, kurį atliko Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Kauno apygardos prokuratūra, nustatė, kad asmuo pažadėjo atlygį bankrutuojančios įmonės buvusiam direktoriui palankiai baigti bankroto procedūrą ir dalį šio kyšio - 10 tūkst. eurų - priėmė. Šis nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Bankroto administravimo išlaidų ginčai: UAB „Dumesta“ ir ko pavyzdys
Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. spalio 28 d. nutartimi išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dumesta“ ir ko nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tytus“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl kreditorių susirinkime priimto sprendimo.
Ginčo esmė ir teismo nustatytos aplinkybės
Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartimi UAB „Dumesta“ ir ko buvo iškelta bankroto byla, o UAB „Tytus“ paskirta bankroto administratore. Teismas, įvertinęs įmonės veiklos specifiką ir bankroto proceso eigą, 2019 m. sausio 9 d. nutartimi patvirtino 55 minimalių mėnesinių algų (MMA) dydžio (plius mokėtini mokesčiai) administravimo išlaidų sąmatą. Iš šios sumos 17 MMA buvo skirta administratoriaus atlyginimui, o 38 MMA - bankroto administravimo išlaidoms.
BUAB „Dumesta“ ir ko bankroto administratorė UAB „Tytus“ pateikė skundą dėl 2021 m. liepos 13 d. kreditorių susirinkimo sprendimo, kuriuo nuspręsta netvirtinti patirtų administravimo išlaidų ir nenustatyti papildomos administravimo išlaidų sąmatos. Administratorė prašė patvirtinti patirtas 41 277,75 Eur dydžio administravimo išlaidas ir nustatyti papildomą sąmatą.
Administratorės argumentai
Administratorė nurodė, kad prašymas patvirtinti išlaidas buvo pateiktas dar 2020 m. lapkričio 5 d. Jos teigimu, su prašymu buvo pateikti visi duomenys, pagrindžiantys patirtas išlaidas. Administratorė pabrėžė, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartimi buvo patvirtinta 2018 m. gruodžio 20 d. patikslinta jos veiklos ataskaita, kas konstatavo patirtų bankroto administravimo išlaidų pagrįstumą iki 2018 m. gruodžio 20 d. Daugelis teisinių paslaugų buvo teikiama dėl pačių kreditorių inicijuotų ginčų, o dauguma iš jų išspręsta BUAB „Dumesta“ ir ko naudai, išieškotos bylinėjimosi išlaidos.
Administratorė teikė papildomą administravimo išlaidų sąmatą, kuri galios nuo susirinkimo dienos iki bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Ji apėmė: dokumentų sutvarkymo ir perdavimo archyvui išlaidas - 8 015,83 Eur (plius PVM); buhalterinės apskaitos paslaugas - 150 Eur/mėn.; patalpų išlaikymo, pašto, ryšio, technikos nuomos, kanceliarinių prekių, transportavimo ir nekilnojamojo turto išlaikymo išlaidas - ne daugiau kaip 250 Eur/mėn. (plius PVM); transporto paslaugas - 0,50 Eur/km; teisines paslaugas - apskaičiuojamas pagal Teisingumo ministro įsakymą.
Kreditorių prieštaravimai
Kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius nesutiko su administratorės skundu, teigdamas, kad nepateikti tinkamai įforminti patirtas išlaidas pagrindžiantys dokumentai ir neapibrėžti konkretūs išlaidų dydžiai. Kreditorius S. K. nurodė, kad išlaidos už teisines paslaugas patirtos dėl netinkamo administratorės veikimo, be to, administratorė galėjo tartis su advokatu dėl sėkmės mokesčio. Kreditorius taip pat abejojo buhalterio funkcijomis, kai įmonė nevykdo veiklos, ir transporto bei patalpų nuomos išlaidų pagrįstumu, teigdamas, kad administratorės sąmoningai dubliuojamos išlaidos yra nepateisinamos.
Pirmosios instancijos teismo nutartis
Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą. Teismas konstatavo, kad kreditorių susirinkimo sušaukimo ir sprendimų svarstymo procedūros nebuvo pažeistos. Teismas, įvertinęs administratorės pateiktus duomenis, nustatė, kad kreditoriai pagrįstai kėlė klausimus dėl išlaidų pagrįstumo. Nors teisinių paslaugų išlaidos (13 785 Eur) neviršijo Rekomendacijose nustatytų sumų, teismas pažymėjo, kad administratorės, kuri atstovauja bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, pareiga yra sudaryti sutartis palankesnėmis sąlygomis. Administratorė nepateikė jokių duomenų, įrodančių, jog siekė vykdyti šią pareigą.
Teismas taip pat nustatė, kad administratorės nurodytos „Būtinosios bankroto administravimo išlaidos“ sąskaitose faktūrose (pvz., 236,72 Eur, 2 743,65 Eur, 1 694 Eur) nebuvo aiškiai paaiškintos. Be to, buhalterinės apskaitos paslaugų išlaidų suma (3 750 Eur) neatitiko pateiktose sąskaitose faktūrose nurodytos sumos (3 000 Eur). Administratorė taip pat nepateikė pakankamų duomenų, pagrindžiančių transporto išlaidų (822,80 Eur) ir patalpų, organizacinės technikos nuomos, kanceliarinių prekių bei dokumentų saugojimo išlaidų (7 200 Eur) būtinumą ir pagrįstumą po 2018 m. gruodžio mėn., kai bankrutuojanti įmonė nevykdė veiklos.
Nemokumo ir Restruktūrizavimo Procesų Ypatumai Lietuvoje
Bankroto ir restruktūrizavimo bylų iškėlimas
Restruktūrizavimo byla gali būti keliama visų teisinių formų juridiniams asmenims, išskyrus biudžetines įstaigas, politines partijas, profesines sąjungas, religines bendruomenes ir bendrijas, kredito įstaigas, mokėjimo įstaigas, elektroninių pinigų įstaigas, draudimo ir perdraudimo įmones, valdymo įmones, investicines bendroves ir vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkus. Iškėlus restruktūrizavimo bylą siekiama sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, atkurti mokumą, išsaugoti ir plėtoti veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Tuo tikslu restruktūrizuojamo juridinio asmens įsipareigojimai išdėstomi 4 metų laikotarpiui pagal restruktūrizavimo planą, kuriam turi pritarti tiek juridinio asmens dalyviai, tiek kreditoriai. Plano įgyvendinimo laikotarpis gali būti pratęstas dar vieniems metams.
Fizinio asmens bankroto byla gali būti keliama fiziniam asmeniui, įskaitant ūkininkus ar individualia veikla besiverčiančius asmenis. Fiziniam asmeniui bankroto byla gali būti iškeliama, kai šis asmuo nemokus ir sąžiningas. Norinčio bankrutuoti fizinio asmens sąžiningumas vertinamas pagal tai, ar jis teikia išsamią ir teisingą informaciją ir ar tapo nemokus elgdamasis sąžiningai.
Juridinio asmens bankroto procedūra gali būti vykdoma ir ne teismo tvarka, jeigu teismuose nėra iškelta bylų, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, taip pat jei iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus.
Viena iš nemokumo administratoriaus pareigų iškėlus įmonei bankroto bylą yra patikrinti juridinio asmens sandorius ir nuspręsti dėl kreipimosi į teismą dėl jų pripažinimo negaliojančiais (JANĮ 59 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įmonės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai. Atsakomybė vadovui kils tik tuo atveju, jei teismas konstatuos akivaizdų ūkinės komercinės rizikos protingumo peržengimą ar aiškų aplaidumo faktą. Nemokumo administratoriui perspektyvu ginčyti tik tikrai akivaizdžiai aplaidžius, neprotingus, su interesų konfliktu susijusius sandorius, kadangi įrodinėjimo našta kitokių sandorių ginčijimo atveju yra per didelė.
Turto sudėtis ir valdymas nemokumo atveju
Visas bankrutuojančiai ar restruktūrizuojamai įmonei priklausantis turtas, nepriklausomai nuo jo sudėties (kilnojamasis ir nekilnojamasis, materialusis ir nematerialusis, turtinės teisės ir kt.) ar buvimo vietos, sudaro šios įmonės turtą. Bankroto ar restruktūrizavimo procese įmonės įgyjamas turtas ar gaunamos pajamos taip pat priskiriamos prie įmonės turto ir iš jo tenkinami kreditorių reikalavimai. Speciali tvarka taikoma iš bankrutuojančios įmonės ūkinės veiklos gaunamoms pajamoms - šios pajamos naudojamos su šia veikla susijusioms išlaidoms dengti.
Fizinio asmens bankroto atveju apskaitomas visas fizinio asmens turtas, nepriklausomai nuo jo sudėties ar buvimo vietos. Neapskaitomi tik fizinio asmens turimi grynieji pinigai, kai jų vertė neviršija vienos minimaliosios mėnesinės algos. Fizinio asmens bankroto proceso metu bankrutuojantis fizinis asmuo turi teisę tam tikrą gaunamų pajamų sumą naudoti būtiniausiems poreikiams tenkinti. Specialų statusą turi ir fizinio asmens vienintelis gyvenamasis būstas, būtinas fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti, ir kitas turtas, reikalingas fizinio asmens individualiai ir (ar) ūkininko veiklai vykdyti.
Įmonės bankroto atveju paskirtas bankroto administratorius perima įmonės valdymą, disponuoja įmonės turtu, organizuoja jo realizavimą bei iš gautų lėšų atsiskaito su kreditoriais ir atlieka visus veiksmus, reikalingus įmonę likviduoti. Įmonės restruktūrizavimo atveju paskirtas restruktūrizavimo administratorius veikia kaip profesionalus konsultantas ir nepriklausomas asmuo, kontroliuojantis restruktūrizavimo procedūrų eigą. Fizinio asmens bankroto atveju paskirtas bankroto administratorius disponuoja fizinio asmens turtu ir organizuoja jo realizavimą bei iš gautų lėšų atsiskaito su kreditoriais. Bankrutuojantis fizinis asmuo privalo siekti kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus.
Įmonės bankroto atveju įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą jos valdymo organai netenka įgaliojimų, o paskirtas bankroto administratorius valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis įmonės lėšomis disponuoja. Administratorius organizuoja bankrutavusios įmonės turto pardavimą ir jį parduoda ar perduoda kreditoriams. Skirtingų rūšių turtas parduodamas nevienoda tvarka: pavyzdžiui, nekilnojamasis ir įkeistas turtas, taip pat turtas, kurio vertė viršija 250 bazinių socialinių išmokų dydžio sumą, parduodamas iš varžytynių, o greitai gendantis turtas parduodamas už administratoriaus atsižvelgiant į rinkos kainas nustatytą kainą. Kito turto pardavimo tvarką ir kainą nustato bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas.
Įmonės restruktūrizavimo atveju įmonės veiklai vadovauja ir toliau įmonės turtą valdo ir juo toliau disponuoja įmonės valdymo organai, tačiau laikydamiesi teismo patvirtinto restruktūrizavimo plano. Įmonės valdymo organų veiklą restruktūrizavimo metu prižiūri teismo paskirtas restruktūrizavimo administratorius. Fizinio asmens bankroto atveju bankrutuojančiam fiziniam asmeniui draudžiama disponuoti turimu turtu. Bankrutuojančio fizinio asmens turtu disponuoja bankroto administratorius pagal teismo patvirtintą fizinio asmens mokumo atkūrimo planą. Pats bankrutuojantis fizinis asmuo turi teisę disponuoti tik per mėnesį būtiniausiems poreikiams patenkinti skirta suma ir lėšomis, reikalingomis tęsiamai veiklai vykdyti.
Vykstant fizinio asmens bankroto procesui kreditorių reikalavimams tenkinti parduotino turto pardavimą organizuoja bankroto administratorius pagal mokumo atkūrimo plane nustatytą eiliškumą ir terminus. Atsižvelgdamas į mokumo atkūrimo plane numatytą turto pardavimo kainą ir parduodamo turto rinkos kainą, pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Nekilnojamasis turtas ir įkeistas turtas (išskyrus turtą, kai jo pradinė pardavimo kaina mažesnė negu atlyginimas už varžytynių vykdymą) parduodamas varžytynėse. Dvejose varžytynėse neparduoto turto, taip pat kito turto pardavimo kainą ir tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Kai kartu su fiziniu asmeniu gyvena jo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) ir (ar) jo globojami (rūpinami) asmenys, vienintelis gyvenamasis būstas (gali būti įkeistas) teismo sprendimu gali būti parduodamas ne anksčiau negu po 6 mėnesių nuo plano patvirtinimo. Per šį laikotarpį fizinis asmuo turi susirasti pirkti ar išsinuomoti kitą būstą. Fizinis asmuo turi teisę susitarti su įkaito turėtoju dėl įkeisto turto (tai paprastai gyvenamasis būstas) išsaugojimo vykstant bankroto procesui.
Kreditorių reikalavimų patenkinimas ir eiliškumas
Įmonės ar fizinio asmens bankroto atveju individualių kreditorių reikalavimai turi būti perduodami paskirtam bankroto administratoriui. Įmonės restruktūrizavimo atveju iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsiradę reikalavimai per teismo nustatytą terminą pareiškiami paskirtam restruktūrizavimo administratoriui. Vėliau reikalavimus tvirtina teismas, o ginčas dėl konkretaus reikalavimo fakto ar dydžio išsprendžiamas restruktūrizavimo byloje.
Įmonių ir fizinių asmenų bankroto atveju, taip pat įmonių restruktūrizavimo atveju teismas, iškeldamas atitinkamai bankroto ar restruktūrizavimo bylą, nustato terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus paskirtam bankroto ar restruktūrizavimo administratoriui ir pateikti šiuos reikalavimus patvirtinančius įrodymus. Juridinių asmenų bankroto ar restruktūrizavimo atveju nustatomas ne ilgesnis kaip 45 dienų terminas, o fizinio asmens bankroto atveju - ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas. Paskirtas administratorius patikrina pateiktus reikalavimus ir nesant dėl jų buvimo ar dydžio ginčo teikia reikalavimus tvirtinti teismui. Ginčą dėl reikalavimų ar jų dalies, kurių administratorius nepripažįsta, sprendžia teismas. Teismo nutartis patvirtinti kreditoriaus reikalavimą gali būti skundžiama.
Įkeitimu ar hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą skolininko turtą, arba perduodant įkeistą turtą kreditoriui. Kai įkeisto turto vertės neužtenka įkaito turėtojo reikalavimui patenkinti, likusi nepatenkinta reikalavimo dalis tenkinama trečiąja eile įmonių bankroto atveju, antrąja eile restruktūrizavimo ar fizinio asmens bankroto atveju. Fizinio asmens bankroto atveju gali būti susitarta įkeisto turto neparduoti. Įmonių bankroto atveju kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais. Pirmajame etape tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, o antrajame etape - palūkanos ir netesybos. Kiekviename etape kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinami atitinkamo etapo pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Analogiška tvarka taikoma įmonių restruktūrizavimo ir fizinių asmenų bankroto atveju.
Įmonei iškėlus restruktūrizavimo bylą nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos sustabdomas šios įmonės ir jos kreditorių reikalavimų įskaitymas.
Taikos sutarties galimybės ir proceso pabaiga
Taikos sutartis gali būti sudaroma vykstant įmonės bankroto procesui. Įmonės bankroto atveju sudaryti taikos sutartį leidžiama bet kuriuo bankroto proceso metu iki teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo. Pasiūlyti sudaryti taikos sutartį gali kreditoriai, administratorius, įmonės savininkai. Bankroto administratorius privalo pasiūlyti sudaryti taikos sutartį prieš pradedant išieškojimą iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko turto (kai neribotos civilinės atsakomybės įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams tenkinti). Taikos sutartis laikoma sudaryta, jeigu ją pasirašo kreditoriai, kurių nepatenkintų reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 2/3 iki taikos sutarties pasirašymo dienos visų likusių nepatenkintų reikalavimų sumos vertinės išraiškos.
Įmonės bankroto atveju realizavus įmonės turtą bankrutavusi įmonė likviduojama ir išregistruojama iš Juridinių asmenų registro. Likusių nepatenkintų kreditorių reikalavimų niekas neatlygina. Fizinio asmens bankroto atveju pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui kreditoriai turi teisę, kad fizinis asmuo patenkintų likusius nepatenkintus reikalavimus dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, mirties, piniginių lėšų vaikui išlaikyti, baudų valstybei už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas sumokėjimo, žalos, padarytos nusikalstamomis veikomis, atlyginimo, likusius nepatenkintus įkeitimu ar hipoteka užtikrintus reikalavimus (kai įkeistas turtas vykstant bankroto procesui nebuvo numatytas parduoti).
Apie būsimą darbo sutarčių su kitais darbuotojais nutraukimą bankroto administratorius darbuotojus raštu įspėja per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo ir po 15 darbo dienų nuo tokio įspėjimo nutraukia su darbuotojais darbo sutartis. Su atleidžiamais darbuotojais, reikalingais įmonės bankroto proceso metu, sudaromos terminuotos darbo sutartys. Įmonės restruktūrizavimas neturi įtakos galiojančioms juridinio asmens sutartims. Visos sudarytos sutartys įvertinamos jų tikslingumo aspektu ir restruktūrizavimo plane numatoma nutraukti neperspektyvias vykdyti sutartis. Fizinio asmens bankroto atveju mokumo atkūrimo plane numatoma, kurios sutartys bus nutraukiamos, o kurios toliau vykdomos.
Iškėlus įmonei bankroto bylą paprastai ūkinė komercinė įmonės veikla nutraukiama ir dėl to iš jos naujų reikalavimų įmonei neatsiranda. Tais atvejais, kai įmonė ir iškėlus bankroto bylą dar vykdo veiklą (tokia galimybė yra, jeigu veikla mažina nuostolius), iš jos atsiradę reikalavimai tenkinami iš pajamų, gaunamų iš šios veiklos vykdymo. Iš šių lėšų likę nepatenkinti reikalavimai tenkinami bendra tvarka trečiąja eile. Fizinio asmens bankroto atveju po fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos teismas priima ir tvirtina kreditorių reikalavimus iš individualios ir (ar) ūkininko veiklos, taip pat bankrutuojančio fizinio asmens prisiimtus skolinius įsipareigojimus šiai veiklai vykdyti ir (ar) bankroto procedūroms atlikti. Patvirtinus šiuos reikalavimus, tikslinamas bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planas.
Administravimo išlaidų dengimas ir sandorių ginčijimas
Įmonės bankroto atveju administravimo išlaidos dengiamos iš įmonės lėšų, įskaitant lėšas, gautas vykstant bankroto procesui. Iškėlus įmonės bankroto bylą teismas patvirtina lėšų sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. Vėlesniems laikotarpiams bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą tvirtina bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas.
Iškeldamas restruktūrizavimo bylą teismas tvirtina administravimo išlaidų sąmatą laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos. Fizinio asmens bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš fizinio asmens visų rūšių lėšų, įskaitant ir gaunamas bankroto proceso metu.
Kreditorių teises pažeidžiantys skolininko sandoriai per vienų metų ieškinio senaties terminą, taikomą nuo sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie sandorį, paskirto nemokumo administratoriaus ar konkretaus kreditoriaus gali būti ginčijami actio Pauliana pagrindu. Tam būtina, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, o ginčijamas sandoris pažeistų kreditorių teises. Be to, bankroto ar restruktūrizavimo metu įstatymai numato disponavimo skolininko turtu apribojimus.