Automobilio prošvaisa ir jos didinimo galimybės

Automobilio prošvaisa, dažnai vadinama tiesiog „prošvaisa“, yra atstumas tarp automobilio apačios ir kelio paviršiaus. Šis parametras yra būtinas įvertinant automobilio gebėjimus įveikti įvairias kliūtis, važiuojant neasfaltuotais keliais, per nelygumus ar net sniegą. Prošvaisa matuojama vertikaliai nuo žemiausio automobilio taško (išskyrus ratus) iki žemės. Žemiausias taškas gali būti variklio apsauga, pakabos dalys ar kiti iškyšę automobilio komponentai. Nors didelė prošvaisa suteikia daug privalumų važiuojant sudėtingomis sąlygomis, ji taip pat gali turėti keletą trūkumų. Automobilio prošvaisa yra svarbus parametras, lemiantis jo pritaikymą įvairioms važiavimo sąlygoms ir vairuotojo poreikiams.

Kas yra automobilio prošvaisa?

Automobilio prošvaisa - tai erdvė tarp žemiausio automobilio taško ir žemės. Šis atstumas matuojamas vertikaliai nuo žemės iki žemiausio automobilio važiuoklės taško. Žemiausią tašką gali lemti tokie komponentai kaip diferencialas, variklio alyvos karteris ir kitos atviros dalys, esančios po transporto priemone. Dažniausiai žemiausias taškas būna karterio apsauga. Transporto priemonės su didesne prošvaisa, pvz., visureigiai ir sunkvežimiai, yra labiau pritaikytos važiuoti bekelėje, nelygiu paviršiumi, apsnigtu keliu ar žvyrkeliais. Tuo tarpu automobiliai su mažesne prošvaisa, pvz., sportiniai automobiliai, yra aštresni ir tikslesni.

Dinaminė ir geometrinė prošvaisa

• Dinaminė prošvaisa - nustatoma, kai automobilis yra pilnai apkrautas ir dalyvauja eisme.
• Geometrinis pravažumas nusako automobilio pakilimo ir nusileidimo kampus. Jie tiesiogiai priklauso nuo priekinės ir užpakalinės nuosvyrų ilgio ir bamperio formos. Automobiliai ilgu priekiu kartais sunkiai gali užvažiuoti net ant tralo, nekalbant apie rimtas kliūtis. Įdomu tai, kad su šia problema susiduria ne tik lengvųjų automobilių, bet ir didelių visureigių, pvz., „Cadillac Escalade“, savininkai.

Išilginio pravažumo kampas

Išilginio pravažumo kampas apibrėžiamas maksimalia reikšme laipsniais, kai automobilis gali nuvažiuoti nuo šlaito į lygią vietą, nieko nekabindamas dugnu. Ši reikšmė tiesiogiai priklauso nuo ratų pagrindo ilgio. Net tada, kai prošvaisa ir važiavimo įkalnėmis reikšmės didelės, automobiliui su ilga ratų baze gali būti sunku saugiai nuvažiuoti nuo šaligatvio. Automobiliai, kuriuose atstumas tarp priekinių ir užpakalinių ratų centrų nėra didelis, gali nustebinti savo galimybėmis. Pavyzdžiui, toks mažiukas kaip „Peugeot 107“ sukurtas važinėti ne tik asfaltu, bet ir gerais keliais. Klasikinis visureigio savybių praradimo pavyzdys - automobilis „VAZ-2131“, liaudyje geriau žinomas kaip „Niva“. Senoji, klasikinė „Niva“ buvo vienas geriausių buvusios TSRS visureigių. Deja, gamintojui jį pailginus 50 cm, geru pravažumu pasižymėjęs visureigis pradėjo dažnokai „tarkuoti“ apatine dalimi įvairias kliūtis.

Kodėl svarbi automobilio prošvaisa?

Automobilio prošvaisa gali turėti įtakos transporto priemonės stabilumui, valdymui ir veikimui, todėl mechanikams ji yra labai svarbus veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti.

Maža prošvaisa

Automobilis, kurio prošvaisa yra maža, gali gesti dažniau arba įstrigti nelygiose vietovėse. Automobiliai su maža prošvaisa, pavyzdžiui, sportiniai automobiliai, dažnai turi geresnes aerodinamines savybes, didesnį stabilumą ir manevringumą.

Didelė prošvaisa

Automobilis su didele prošvaisa gali būti tinkamesnis važiuoti bekele, nes jis gali įveikti kliūtis, kurios gali atsirasti neasfaltuotoje ar nelygioje vietovėje. Tai ypač aktualu nevalytuose keliuose, kaimo vietovėse ar esant blogoms oro sąlygoms (sniegas, purvas). Didėjant prošvaisai, didėja ir automobilio gebėjimas įveikti šlaitus. Nors didesnė prošvaisa padeda išvengti kliūčių ir apgadinimų, dėl aukštesnio svorio centro padidėja apsivertimo rizika. Kai kurie automobiliai su aukštesne prošvaisa dažnai yra nestabilūs greitai važiuojant dėl didesnio centro masės aukščio, kas gali padidinti avarijos riziką esant ekstremalioms vairavimo sąlygoms.

Prošvaisos įtaka komfortui ir saugumui

Prošvaisa turi įtakos pravažumui ir komfortui. Prošvaisa taip pat turi įtakos įlipimo ir išlipimo į/iš automobilio patogumui. Į aukštesnes transporto priemones (su didesne prošvaisa) gali būti patogiau įlipti ir išlipti, tačiau nebūtinai. Sėdėjimas aukščiau suteikia vairuotojui ir keleiviams didesnį saugumo ir pasitikėjimo savimi jausmą. Geresnis matomumas kelio priekyje leidžia greičiau reaguoti į kliūtis.

Kokia prošvaisa yra geriausia?

Nėra vieno tinkamo atsakymo, kokia prošvaisa yra geriausia. Tai priklauso nuo automobilio eksploatavimo sąlygų ir savininko poreikių. Kai prošvaisa atitinka gamintojo rekomendacijas, automobilio savybės būna optimalios. Renkantis automobilį reiktų nuspręsti, kur ir kokiomis sąlygomis jis dažniausiai bus naudojamas. Didinat prošvaisą - didėja automobilio pravažumas, tačiau aerodinaminės savybės prastėja: mažiau stabilumo, mažiau manevringumo. Prieš siūlant geriausią sprendimą, verta išklausyti kliento poreikius bei supažindinti ne tik su galimais sprendimais prošvaisos keitimui, tačiau ir su kiekvieno galimo sprendimo įtaka tiek vairavimo patogumui, tiek rodikliams (spidometro, kitų jutiklių rodiklių), kėbului.

Dažniausiai pasitaikantys prošvaisos dydžiai

• Daugumos lengvųjų automobilių prošvaisa svyruoja tarp 120 ir 170 milimetrų.
• Padidinto pravažumo automobilių (SUV) kategorija dažniausiai turi nuo 200 iki 350 mm prošvaisą.

Kada didesnė prošvaisa praverčia?

Nors dažnai manoma, kad didesnė prošvaisa reikalinga tik važiuojant bekele, ji gali būti naudinga ir kasdieniame gyvenime, net ir mieste.

Praktiniai privalumai

• Krovinių transportavimas: Kai kuriems žmonėms, ypač turintiems mažylių, tenka dažnai krauti ir iškrauti daiktus iš automobilio. Aukštesnė transporto priemonė palengvina šią užduotį ir tausoja nugarą.
• Važiavimas mieste: Net ir gerai prižiūrimose miestų gatvėse gali pasitaikyti duobių ar nelygumų. Didesnė prošvaisa padeda išvengti automobilio dugno pažeidimų, ypač žiemos metu, kai keliai tvarkomi ne visada laiku.
• Sodybos ir kaimo vietovės: Jei dažnai važiuojate į sodybą ar kaimo vietoves, kur keliai gali būti prastesnės kokybės, didesnė prošvaisa suteiks daugiau pasitikėjimo ir sumažins riziką sugadinti automobilį.

Ar didesnė prošvaisa didina degalų sąnaudas?

Skeptikai dažnai mano, kad aukštesnis automobilis naudoja daugiau degalų. Tačiau šiuolaikinių automobilių ekspertai šį mitą paneigia. Šiuolaikiniai automobiliai išbandomi vėjo tuneliuose, kur aerodinaminės savybės yra optimizuojamos. Nepriklausomi bandymai, tokie kaip WLTP, patvirtina, kad net didesnę prošvaisą turintys modeliai gali būti ekonomiškumo atžvilgiu prilygti žemesniems automobiliams. Pavyzdžiui, „Citroën C4“ (15,6 cm prošvaisa) gali būti ekonomiškai panašus į „Seat Leon“ (13 cm prošvaisa), o kartais net ir ekonomiškesnis.

Kaip išmatuoti automobilio prošvaisą?

Norint tiksliai išmatuoti automobilio prošvaisą, jums reikės ruletės arba liniuotės. Matuokite atstumą nuo žemės iki žemiausio automobilio važiuoklės ar pakabos taško. Naudodami šį įrankį taip pat galite išmatuoti bendrą automobilio prošvaisą matuodami keliuose taškuose ir imdami vidurkį. Žemiausias automobilio taškas gali būti variklio apsauga, pakabos dalys ar kiti iškyšę automobilio komponentai. Tikslų žemiausią tašką rasti gali būti sudėtinga, nes automobilio dugnas nėra tiesus. Jame sumontuota daugybė komponentų: vamzdeliai, variklio skyriaus dalys, pakabos elementai, išmetimo sistema, kuro bakas ir kt. Visos šios dalys didina tikimybę užkabinti šaknį, šaligatvio kraštą ar nelygiai paklotą asfaltą. Pastaruoju metu dažniausiai nukenčia priekinio buferio apatinė dalis.

Kokie automobilio elementai veikia prošvaisą?

• Variklio karterio dangtis dažniausiai yra žemiausia automobilio dugno dalis. Plieninė arba anglies pluošto plokštė yra patikimesnė, tačiau gali kelti pavojų avarijos atveju, kai variklis gali smarkiai įsirėžti į saloną.
• Priekinės pakabos ar vairo sistemos elementų galima nepaisyti, nes jų bendras paviršiaus plotas mažas, o sugadintų detalių keitimas bus pigesnis nei pramušto karterio remontas.
• Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į išmetimo sistemos bakelį ir automobilio baką, kurie taip pat gali būti pažeisti.
• Užpakalinės pakabos, ypač priklausomos, konstrukcija taip pat gali sumažinti automobilio užpakalinės dalies prošvaisą.
• Keturių varomų ratų automobilių savininkai turėtų nepamiršti apie kardano veleną ir užpakalinio diferencialo korpusą, kurie yra žemiau automobilio dugno.

Kiti faktoriai, mažinantys prošvaisą

Kai kurie automobiliai turi lankstų, nedažyto plastiko apvadą po priekiniu buferiu. Šis apsauginis elementas veikia kaip „garsinis signalas“ susidūrus su kliūtimi, perspėdamas savininką apie galimą pažeidimą. Nors jį galima lengvai pakeisti, kai kurie vairuotojai jį pašalina, taip iškart „paaukštindami“ automobilį 2-3 cm. Tačiau tai reiškia, kad visi aukščio bandymai tenka atlaikyti jau dažytam ir brangesniam buferiui. Norint sumažinti priekinio buferio trynimąsi, rekomenduojama įsigyti atjungiamą automobilio statymo daviklį, kurio jutikliai sumontuojami kuo žemiau automobilio priekyje.

Būdai padidinti automobilio prošvaisą

Yra keletas būdų, kaip galima padidinti automobilio prošvaisą, tačiau kiekvienas iš jų turi savų niuansų ir galimų trūkumų.

1. Padangos

Didesnio profilio padangų naudojimas gali šiek tiek padidinti prošvaisą. Kuo didesnio profilio padangas dėsime - tuo prošvaisa bus didesnė. Ir atvirkščiai: kuo mažesnis profilis (nei numatyta gamintojo vadove) - tuo prošvaisa mažesnė. Tačiau verta nepamiršti, kad kuo mažesnis padangų profilis - tuo važiavimas gali būti nemalonesnis. Bet tai nereiškia, kad neribotas padangų profilio didinimas yra paprastesnis. Jei pageidaujamų padangų profilis didelis (per didelis) - prireiks keisti arkų dydį ir galite netekti automobilio išsukimo galimybių. Jeigu perkate naują automobilį ir yra numatyta galimybė sumontuoti aukštesnius ratus, galite pamiršti apie didesnę prošvaisą. Didindamas diskų skersmenį, gamintojas mažina ratų profilį: 195/65R15, 205/55R16, 225/45R17, 225/40R18 dydžio ratai turi beveik vienodą išorinį skersmenį. Reiktų didinti būtent padangų profilį, tačiau prošvaisą didina ir ratų pakeitimas. Deja, šiuo atveju ne viskas taip paprasta, kaip atrodo. Padidinus ratų skersmenį geriausiu atveju ne visiškai tiksliai pradės rodyti spidometras, blogiausiu - suges greičio daviklis, kurio gedimas neigiamai atsilieps ABS ir ESP sistemoms, jei automobilis jas turi.

2. Tarpikliai ant pakabos spyruoklių

Ant pakabos spyruoklės montuojami tarpikliai - tai specialūs kietosios gumos tarpikliai. Jie turės įtakos automobilio eksploatavimui, važiavimo patogumui. Spyruoklės taps mažiau elastingos, važiuoti bus sunkiau, o automobilio konstrukciją paveiks neigiamai (ypač, jei dažniau važinėjama nelygiais kelias ar bekele).

3. Adaptyvi pakaba

Kai kurios modernios transporto priemonės, o ypač visureigiai bei kai kurie prabangūs automobiliai ir sunkvežimiai, turi adaptyvias ir reguliuojamas pakabos sistemas, leidžiančias vairuotojams pagal poreikį padidinti arba sumažinti prošvaisą. Adaptyvi pakaba - priklausomai nuo režimo - pati sistema pakeis prošvaisą. Tai patogu, universalu. Vienintelis trūkumas - kaina. Tačiau įvertinus patogumą ir tai, kad tokiu būdu neigiamas poveikis automobiliui yra mažiausias - tai yra vertingas sprendimas.

4. Amortizatorių ir spyruoklių keitimas

Radikalesnis būdas - automobilio amortizatorius ir spyruokles pakeisti aukštesnėmis detalėmis. Tiek automobilių puošyba užsiimančios įmonės, tiek ir dažnas „garažinis“ meistras (jei kalbama apie senesnio modelio automobilius), lengvai parinks atitinkamas pakabos detales beveik bet kuriam automobiliui. Jeigu automobilis naujas, savininkas turėtų žinoti, kad gamyklinių detalių keitimas reiškia automobilio garantijos pabaigą. Be to, „išaugus“ automobiliui pakis ir jo svorio centras, todėl suprastės automobilio stabilumas kelyje, jį bus sunkiau suvaldyti posūkiuose. Jeigu automobilio žibintų aukštis nereguliuojamas, tai, pakeitus tik užpakalinius amortizatorius, žibintai pradės „žiūrėti žemyn“, nes pakis apšvietimo kampas. Prošvaisos problemą efektyviai išspręsti galima sumontavus specialius pakabos detalių rinkinius. Tinkamai parinkti amortizatoriai ir spyruoklės prošvaisą padidina iki 4 centimetrų. Turint galvoje, kad automobilių inžinieriai svarbiu laiko kiekvieną milimetrą, toks pokytis iš tiesų yra labai reikšmingas. Galinėje visureigio pakaboje keičiamas amortizatorius ir lingės, bei jų tvirtinimo elementai. Beje, visų pakabos tobulinimui naudojamų detalių gamintojai savo produkciją yra sertifikavę ir suderinę jų parametrus su automobilių konstruktoriais. T. y. net sąlyginai didelės intervencijos važiuoklę „neišveda iš proto“ elektroninių aktyvaus saugumo sistemų. Nors pakabos tobulinimo detalių paketai paprastai skiriami rėminių visureigių „perginklavimui“, yra sukurti atitinkami sprendimai ir krosoverių savininkams. Pavyzdžiui, „Nissan X-Trail“ prošvaisą galima padidinti maždaug 30 mm sumontavus ilgesnes spyruokles, kurios suderintos su serijiniais amortizatoriais - pastarųjų keisti nereikia, todėl automobilio komforto lygis išlieka nepakitęs.

5. Plieninių dugno apsaugų montavimas

Miesto visureigių galimybes bekelėje padidinti galima dar vienu būdu - sumontuojant plienines dugno apsaugas. Jos leidžia kur kas drąsiau šturmuoti giliomis provėžomis išvagotą kelią, žiemą įveikti suledėjusio sniego pusnis ar parkuotis aukštais bordiūrais apjuostose aikštelėse.

Prošvaisos didinimo trūkumai ir alternatyvos

Dirbtinis prošvaisos didinimas bet kokiu atveju kelia papildomus rūpesčius ir turi nemažai trūkumų. Jeigu turimas automobilis atrodo per žemas ir esate įsitikinę, kad tikrai reikia aukštesnio, tai bene racionaliausias būdas yra pirkti naują. Visureigių perdirbimo specialistas Robertas Aukščiūnas, vadovaujantis dirbtuvėms „Hardman“, sako, kad standartinį krosoverį aprūpinus gerve gana stipriai kinta jo charakteristikos. „Net ir pačios kompaktiškiausios visureigiams skirtos kokybiškos gervės sveria 50 - 60 kilogramų. Kadangi jos montuojamos šiapus priekinės ašies, kinta pastovioji apkrova, o drauge ir automobilio valdymas. Norint išvengti šalutinio poveikio, kurį gali sukelti gervės atsiradimas, mes visuomet siūlome koreguoti prioritetų sąrašą ir pirmiausia patobulinti važiuoklę. Pasirinkus teisingus sprendimus gali nutikti taip, kad paprasčiausiai neliks poreikio investuoti į gervę - visureigis natūraliai įveiks kur kas sudėtingesnes kelio atkarpas be pašalinės pagalbos. Sutvarkius važiuoklę ir protingai padidinus prošvaisą visureigio komfortas nepakinta, o valdymas prastame kelyje pastebimai pagerėja, jau nekalbant apie kitą pravažumo lygį“, - aiškina R. Aukščiūnas. Jei visureigių entuziastas vis vien nori papuošti mašinos nosį gerve, tiuningo profesionalai parenka atitinkamus priekinius amortizatorius ir spyruokles. Šie komponentai privalo būti parinkti tiksliai tokiai pastoviajai mašinos apkrovai, kokia bus fiksuojama po gervės bei kitų papildomų aksesuarų sumontavimo. Pačios gervės turėtų būti parenkamos atsižvelgiant į visureigio masę. Kalbėti apie hidraulinių gervių naudojimą įprastoje bekelėje galima nebent teoriškai, nes jos iš esmės skirtos specialiajam transportui, turinčiam susidoroti su išskirtinai dideliais krūviais. Tuo tarpu „miunchauzeniškam“ savęs gelbėjimui visiškai pakanka elektrinės gervės, kurių galingumas siekia 4275-5625 kg. Tokių parametrų gervės pilnai patenkino elektros linijas aptarnaujančių energetikų poreikius, kurie nutraukytų laidų remontuoti keliauja su pikapais, aprūpintais aukštuminiams darbams skirtais bokšteliais.

tags: #23 #padidinus #automobilio #prosvaisa