Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba perspėja, kad artimiausiomis savaitėmis Lietuvoje numatoma kaitra, kurią gali lydėti trumpalaikiai lietūs, perkūnija, kruša, škvalas ir stiprus vėjas. Tokios oro sąlygos kelia pavojų tiek gamtai, tiek žmonių saugumui, todėl svarbu žinoti, kaip elgtis ekstremaliomis situacijomis, ypač keliaujant automobiliu.
Audros pavojai ir pasiruošimas
Stiprus vėjas gali sutrikdyti elektros energijos tiekimą, nuversti didelius medžius ar nulaužti jų šakas. Todėl nepalikite gyvenamosios vietos be ypatingos priežasties. Jeigu audra užklupo lauke, svarbu vengti slėptis po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų ar pastatų sienų, šalia žaibolaidžių, metalinių bokštų ar aukštų kaminų. Taip pat reikėtų vengti aukštesnių atvirų vietų ir būti šalia vandens telkinių.
Griaudžiant nebėgiokite, nevažiuokite motociklu ar dviračiu, nelaikykite rankose metalinių daiktų. Pamačius kamuolinį žaibą, svarbu elgtis ramiai, nejudėti ir prie jo nesiartinti, nebandyti jo liesti kokiu nors daiktu, nes gali įvykti sprogimas.
Mokslininkai įspėja, kad smarkūs orų reiškiniai, tokie kaip perkūnija, kruša ir vėtra, kasmet dažnėja ir ateityje gali pablogėti. Orai dažnai keičiasi labai greitai - nuo mėlyno dangaus iki audros su griaustiniu ir kruša neretai praeina vos kelios minutės.
Automobilis kaip saugi prieglobstis audros metu
Viena aišku - per audrą geriau būti automobilyje nei lauke ar po medžiais. Beveik visi yra girdėję, kad automobilio kėbulas veikia kaip vadinamasis Faradėjaus narvas. Tai reiškia, kad metalinis (t. y. laidus) kėbulo rėmas veikia kaip elektrostatinis skydas, kuris apsaugo automobilio saloną nuo išorinių elektrinių laukų. Vaizdžiai tariant, krūvis „teka“ žemyn automobiliu.
Internete netrūksta filmukų, kuriuose automobiliai „apšaudomi“ dirbtiniais žaibais. Tačiau verta žinoti, kad laboratorijoje sukurtas „pseudožaibas“, nors ir atrodo įspūdingai, turi daug mažiau energijos nei gamtos sukurtas žaibas per perkūniją. Taigi, automobilio saloną nuo žaibo smūgio apsaugo metalinė laikančioji konstrukcija ir metalinis stogas arba bent jau tvirta metalinė apsauga nuo žaibo smūgio arba metalinė sulankstomo stogo laikančioji konstrukcija, nors pastaraisiais dviem atvejais sunku kalbėti apie patikimą apsaugą.
Bet kuriuo atveju guminės padangos neapsaugo nuo žaibo nutrenkimo elektros srove - netrūksta užfiksuotų atvejų, kai į motociklininką ar keleivį atvirame automobilyje trenkė žaibas. Plastikinis stogas neapsaugo nuo žaibo smūgio.
Tai, kad keleiviai yra pakankamai saugūs, jei jie nesiliečia prie atvirų metalinių dalių, nereiškia, kad ir pats automobilis yra visiškai apsaugotas nuo iškrovos. Nors automobiliuose ir kartais lėktuvuose, į kuriuos trenkia žaibas, didžiąją dalį krūvio sulaiko metalinis apvalkalas, gali atsirasti ir nekontroliuojamų krūvio srautų, dėl kurių dažniausiai pažeidžiami elektroniniai komponentai. Ant kėbulo taip pat lieka žymių - nuo išdegintų dažų dėmių iki kartais net dūžtančių skylių skardoje ir išsilydžiusių ratlankių.
Nėra labai blogai, jei žaibas trenkia į stovintį automobilį - tokiu atveju žala greičiausiai apsiribos materialine žala. Statistiškai didesnė rizika nei tiesioginis žaibo smūgis į automobilį yra audros metu ant automobilio užgriuvę medžiai arba automobilio valdymo praradimas manevruojant, kad išvengtumėte ant kelio gulinčių šakų.
Vairavimas ekstremaliomis sąlygomis
Jei dėl audrą lydinčios liūties gatvės ima panašėti į upelius, atminkite, kad automobiliai nėra amfibijos - kuo naujesnis ir žemesnis modelis, tuo didesnė rizika, kad įvažiavus į gilų vandenį gali būti rimtai apgadintas. Jei variklis įsiurbia vandenį, viskas baigta. Geriau statykite automobilį vengdami aukštų vietų.
Jei toliau važiuosite, turėtumėte tikėtis, kad bet kuriuo metu ant kelio gali nukristi medis arba pakelės stulpas. Kabrioleto stogas turi būti uždarytas, net jei tik griaudėja, bet ne lyja. Skardos kėbulais dengtos transporto priemonės yra gana saugi pastogė keleiviams.
Svarbiausi patarimai vairuojant audros metu:
- Neleiskite savo automobilio padangoms nusidėvėti.
- Sumažinkite greitį - jei kelyje užklupo audra, būtinai sulėtinkite, mažiausiai 10 km/val. mažiau, nei leidžiamas greitis.
- Jei vyrauja prastas matomumas - įsijunkite automobilio priekinius ir mirksinčius perspėjamuosius žibintus.
- Nebijokite sustoti.
- Jei smarkios liūties metu imate slysti vandens paviršiumi, tuomet jokiu būdu staiga nestabdykite. Vietoje to nuimkite koją nuo akceleratoriaus ir laikykite vairą tiesiai.
- Nevažiuokite per balas, ypač nežinomais keliais. Balos gali būti apgaulingai gilios ar slėpti užlietas duobes ar nuolaužas.
- Ant kelio dangos laikantis vandeniui greitas laviravimas turėtų būti vengtinas visais atvejais.
- Niekada nevažiuokite per potvynio vandenis.
Vairavimas audros metu gali būti labai pavojingas, tačiau saugesnis, nei galėtumėte pagalvoti. Žaibas į automobilį gali trenkti, ir guminės padangos nuo to neapsaugos. Įprastai žaibo iškrova nukreipiama aplink automobilį per jo metalinį rėmą, išvengiant salono. Visgi egzistuoja tam tikrų perspėjimų. Be to, žaibo iškrova gali pažeisti patį automobilį, pavyzdžiui, gali suveikti oro pagalvės.
Kruša ir elektromobiliai audros metu
Vairuoti per krušą tikrai nėra geras sumanymas, taigi venkite to, jei tik galite. Labai tikėtina, kad jūsų automobilis bus apgadintas krentančių ledėkų. Ypač reikėtų saugotis ant priekinio stiklo krentančių krušos ledų. Nors tam, kad priekinis stiklas sudužtų, reikia labai didelio ledėko, net nedidelė kruša gali įskelti stiklą, o tai apribotų matomumą.
Kalbant apie elektromobilius, tarp dažnai pasitaikančių įsitikinimų - nuogąstavimai, kad elektra varomas transporto priemones pavojinga naudoti per lietų, ypač įkrovimo metu. Tačiau gamintojai atlieka griežtus saugos ir atsparumo vandeniui bandymus. Aukštos įtampos kabeliai, įkrovimo lizdas ir akumuliatorius yra atsparūs vandeniui, kad juos būtų galima saugiai naudoti lyjant.
„Priešingai dalies visuomenės įsitikinimui, elektrinės transporto priemonės gali būti dar atsparesnės oro sąlygoms, pavyzdžiui, lietui ar sniegui, nei transporto priemonės su vidaus degimo varikliais“, - pasakoja „Renault“ viešųjų ryšių ir komunikacijos koordinatorius Baltijos šalyse Mindaugas Plukys. Elektromobilių konstrukcijoje naudojamos medžiagos yra atsparios vandeniui: guminiai sandarikliai, sandarūs korpusai, vandeniui atsparūs akumuliatoriai ir elektros varikliai ir t. t.
Gamybos metu akumuliatoriai hermetiškai uždaromi. Be to, gamintojai privalo laikytis griežtų atsparumo vandeniui standartų. Net jei dėl vandens įvyktų trumpasis jungimas ar kiltų elektros problemų, kiekviename elektromobilyje įmontuotos saugos sistemos automatiškai nutrauks elektros grandinę.
Elektromobiliai ir žaibas
Tikimybė, kad į elektrinę transporto priemonę trenks žaibas, yra ne didesnė nei į bet kurią kitą transporto priemonę. Tačiau šiuo atveju elektromobilis audros metu yra gerokai saugesnė vieta nei buvimas lauke. „Kiekvieną transporto priemonę supanti metalinė konstrukcija praleidžia energiją per išorinį automobilio apvalkalą, neleisdama jai prasiskverbti į vidų ir apsaugodama vairuotoją bei keleivius. Štai kodėl per audrą patartina nepalikti automobilio, nes jame esate saugesni“, - priduria M. Plukys.
Elektromobilio krovimas lietingu oru
Elektromobilį įkrauti lyjant lietui yra saugu. Kol kabelis nėra tinkamai prijungtas prie kištuko, srovė neteka. Kai kištukas prijungiamas prie įkrovimo lizdo, sistema sukuria nepralaidžią vandeniui jungtį, kuri išlieka saugi viso įkrovimo proceso metu. Elektromobilių įkrovimo komponentai yra kruopščiai išbandyti ir suprojektuoti taip, kad veiktų bet kokiomis oro sąlygomis.
Norint tinkamai įkrauti elektromobilį lietingu oru, derėtų laikytis automobilių gamintojų rekomenduojamų saugos ir naudojimo instrukcijų. Pavyzdžiui, vengti laidų sąlyčio su drėgme ar neprijunginėti elektromobilio prie įkrovimo prieigos audros metu.
Papildomos atsargumo priemonės įkraunant elektromobilį:
- Nelieskite įkrovimo kabelių drėgnomis rankomis ir (arba) stovėdami baloje.
- Neprijunkite drėgnos kabelio jungties.
- Venkite įkrauti elektromobilį per liūtį ir audrą.
- Transporto priemonei įkrauti nenaudokite buitinio elektros lizdo.
- Neperbandykite vienu metu įkrauti ir plauti automobilio.
- Nelieskite įkroviklio, kabelių ir įkrovimo stotelės drėgnomis rankomis.
- Nenaudokite jungties ir įkrovimo kištuko, jei jie yra drėgni.
- Venkite naudoti įkrovimo stoteles, kurios yra drėgnos arba kurių apsauginis korpusas yra su defektais.
- Jei į transporto priemonės jungtį pateko drėgmės, nedžiovinkite jos sugeriančiu audiniu, nes sąlytis gali būti pavojingas. Vietoj to naudokite suspausto oro pūstuvą.
Žaibo žala ir prevencija
Žaibas gali perskelti medžius per pusę, sukelti gaisrus ir padaryti didelę žalą elektrai. Nors tai gali atrodyti kraštutinis scenarijus, į automobilius žaibas trenkia dažniau, nei manote. Žaibas, trenkęs į automobilį, paprastai pirmiausia trenkia į aukščiausią tašką, dažniausiai į anteną arba stogą. Iš ten elektros srovė juda transporto priemonės rėmu, ieškodama greičiausio kelio į žemę.
Vienas iš didžiausių klaidingų įsitikinimų apie automobilio saugumą žaibo iškrovos metu yra įsitikinimas, kad guminės padangos apsaugo keleivius nuo žaibo smūgių. Tikroji priežastis, kodėl žmonės automobilyje yra palyginti saugūs, yra Faradėjaus narvo efektas. Metalinis automobilio stogas ir šonai nukreipia žaibo elektros krūvį saugiai į žemę. Tačiau tai galioja tik tuo atveju, jei automobilis pagamintas iš metalo.
Žaibas tiesiai į žmogų trenkia palyginti retai - dažniausiai jo aukomis tampa stovėjusieji šalia medžio ar vandens telkinio. Žaibas akimirksniu perskrodžia žmogaus kūną, palikdamas įeinamąjį ir išeinamąjį nudegimus. Dauguma nukentėjėlių praranda sąmonę arba ji pritemsta. Atgaivintam žmogui gali būti sunku pajudinti kojas, sunkiausiais atvejais gali išsivystyti nuolatinis kojų paralyžius. Kartais prarandama kalba, sutrinka orientacija, išsivysto šokas.
Kaip pasiruošti audrai ir jos metu elgtis
Sinoptikai prognozuoja, kad po ilgiau nei savaitę trukusių karščių Lietuvą šiomis dienomis turėtų nuplauti liūtys, lydimos gūsingo vėjo, perkūnijų ir audrų. Atokvėpio nuo kaitros laukiantys gyventojai raginami neatsipalaiduoti ir tinkamai pasiruošti galimai gamtos stichijai.
1. Pasiruošti elektros dingimui
Daugiausiai nepatogumų audros sukelia dėl masinių elektros tiekimo sutrikimų. Tam galima pasiruošti iš anksto - išgirdus prognozuojant audras atsargumo sumetimais pasiruošti žibintuvėlius, pasikrauti mobiliuosius telefonus. Veikiantis telefonas yra kritiškai svarbus gaunant svarbius tarnybų pranešimus ir susisiekiant su artimaisiais.
Jokiu būdu negalima patiems mėginti šalinti elektros gedimo, nes toks žingsnis gali būti mirtinas. Nuo nutrūkusio laido būtina laikytis bent 8 metrų atstumo, taip pat nesiartinti prie transformatorinių, pastočių.
2. Saugiai sudėti nepritvirtintus daiktus
Artėjant audrai patariama iš atvirų vietų lauke surinkti daiktus, kuriuos audra gali pakelti, nuversti, nunešti. Vėjas gali nuplėšti ar sugadinti ištraukiamus stogelius, sulaužyti lauko baldus, pavėsines, pakelti į orą vazonus ar kitus daiktus, kurie gali išdaužti langus, apdaužyti pastatus, tvoras, automobilius, sužeisti žmogų.
3. Uždaryti langus
Būtina nepamiršti sandariai uždaryti visas duris, langus, stoglangius. Jei griaudžia ir žaibuoja - pasirūpinti, kad būtų užvertos orlaidės, dūmtraukiai ar ventiliacijos angos ir nesusidarytų net menkiausias skersvėjis. Palikus pravirus langus, ypač išvykstant, vėjas ir lietus gali pridaryti daug žalos namo ar buto viduje esančiam turtui.
4. Išjungti elektrinius prietaisus
Žaibas gali sugadinti bet kokį elektrinį prietaisą, tad prieš audrą juos būtina išjungti iš elektros tinklo. Dažniausiai draudikai fiksuoja po žaibo nustojančius veikti televizorius, šaldytuvus, signalizacijos sistemas. Saugiausia būtų įrenginius laikinai išjungti ir nesinaudoti, kol stichija nurims.
5. Maksimaliai pasirūpinti automobilių saugumu
Audrų metu itin dažnai nukenčia automobiliai: ant jų virsta medžiai ar krenta lūžtančios šakos, dauguma tampa krušos aukomis, kai ledo gabalai sudaužo stiklus, įlenkia stogus, kapotus.
Artinantis audrai reikėtų pažiūrėti, ar automobilis stovi tinkamoje vietoje. Jei yra galimybė, jį reikėtų pastatyti po stogu - garaže, stoginėje, daugiaaukštėje ar požeminėje aikštelėje. Tai bene vienintelis būdas apsaugoti automobilį nuo krušos. Jei galimybės rasti transporto priemonei pastogę nėra, ją geriausia palikti atviroje vietoje, kuo toliau nuo medžių, elektros stulpų, nestabilių pastatų konstrukcijų.
Elektros tinklo pažeidimai audros metu
Pastebėjus pažeistus elektros tinklo įrenginius ar nutrūkusius elektros laidus, būtina nedelsiant apie tai pranešti ESO trumpuoju numeriu 1802 (+37061121802) arba bendruoju pagalbos telefonu 112.
Nesiartinkite. Pastebėjus nutrūkusį laidą ar bet kokį kitą apgadintą elektros įrenginį - transformatorinę, pastotę - jokiu būdu prie jo nesiartinti. Tarp žmogaus ir nutrūkusio laido turėtų būti bent 8 metrų atstumas. Reikėtų saugotis ir ant elektros laidų užvirtusių medžių ar išvirtusių laidų atramų, kurios taip pat gali būti pavojingos gyvybei.
Praneškite. Apie avariją svarbu kuo greičiau pranešti ESO trumpuoju numeriu 1802 arba bendruoju pagalbos telefonu 112. Jei tik įmanoma, venkite artintis prie avarijos vietos, neleiskite prie jos eiti kitiems žmonėms ar gyvūnams ir kuo greičiau skambinkite minėtais telefonais, kad į įvykio vietą būtų nedelsiant išsiųsta operatyvinė komanda.
Judėkite smulkiais žingsneliais arba šuoliukais. Atsidūrus šalia aukštos įtampos šaltinio reikėtų judėti mažais žingsneliais, laikant koją prie kojos. Didesnis pavojus kyla liūties metu, kai žemė ir žolė įmirkusi. Tokiais atvejais rekomenduojama pasitraukti toliau nuo nelaimės vietos, tačiau nebėgti, o judėti mažais žingsneliais arba šuoliukais.
Iš automobilio - abiem kojomis. Nutrūkęs elektros laidas gali užkristi ant automobilio. Tokiu atveju, jei nekyla kitų pavojų, gali būti saugiau likti automobilyje - guminės jo padangos veikia kaip izoliacinė priemonė, neleidžianti susidaryti elektros grandinei. Jei iš automobilio vis dėlto reikia išlipti, tai būtina daryti ne visai taip, kaip esame įpratę.
tags: #2 #vaziuojant #automobiliu #per #audra #kai